Triatletas pagamintas
Opa! – taigi Druskininkuose įveikiau Olimpinę triatlono distanciją ir aš jau triatletas :):) Nors realiai tai kaip ir ne kiekvienas su fotoaparatu yra fotografas, taip ir su traitlonu – ne kiekvienas įveikęs triatloną tampa triatletu. Šiuo atveju ir man labiau tiktų vadintis tiesiog pabandžiusiu triatloną, o ne trimituot, kad jau esu triatletas :)
Pažintis su triatlonu man patiko ir suteikė begalę naujų patyrimų. Visuomet smagu išbandyti kažką naujo, o ypač jei dar ir pasaiseka visai neblogai. Pirmas triatlonas, laikas 2:43:25 tikrai neįspūdingas, bet šiuo atveju laikas ir sėkmė bei patirtos emocijos neturi jokio sąryšio. Pasisekė man tuo, kad susipažinau su triatlonu, išsiaiškinau kaip viskas vyksta, sužinojau (žinojau ir prieš varžybas, bet dabar dar kartą pasitvirtinau) savo silpnąsias ir stipriąsias puses ir pan.. Visgi užbėgant įvykiams už akių ir kalbant apie triatlono perspektyvas mano tvarkaraštyje, dar nieko negaliu atsakyti. Tikrai patiko, bet didelio kablio nėra.. Reikia laiko, kad viskas susidėliotų ir nuslūgtų emocijos, o tada ir bus matyt kaip elgtis :)
Grįžkim prie varžybų. Taigi, kaip ir minėjau, viskas praėjo pagal planą. Ir net jei praeitame įraše sakiau, kad galėsiu parašyti 10 pradedančiojo klaidų, dabar šiuos žodžius atsiimu. Tikrai buvo tų klaidų, bet jos buvo tokios, kurias žinojau iš anksto ir neužklupo netikėtai, nes jau prieš varžybas buvau pasiruošęs jas padaryti :) Visgi tas klaidas trumpai apžvelgsiu ir pasakysiu kodėl jas padariau :)
Pirmiausia – per trumpas (trys savaitės nuo idėjos iki starto) ir nesistemingas pasiruošimas. Čia jau neturėjau pasirinkimo – kiek laiko buvo, tiek buvo. Pagal turimas sąlygas atlikau ir treniruotes. Vienintelis dalykas ką galėjau daryti kitaip – pasirinkti sprinto ar net TriFun distanciją. Logiška yra pradėti nuo pradžių, o ne iš karto šokti į vidurį..
Toliau – inventoriaus trūkumas: hidrokostiumas, triatlono kostiumas, dviratis. Iš tikrųjų ieškojausi hidrokostiumo ir dviračio, bet nelabai intensyviai, todėl ir gauti nepavyko.. Taigi inventoriaus nesusiradau, pats pirktis pirmam kartui net minties neturėjau, todėl naudojausi tuo ką turiu ir kitą kartą daryčiau tą patį. Iš kitos pusės man pasirodė, kad triatlone, kitaip nei bėgime, inventorius turi žymiai didesnę reikšmę ir gali ženkliai pagerinti pasirodymą, todėl norint pasiekti geresnių rezultatų reikia investuoti ne tik laiko pasiruošimui, bet ir pinigų inventoriui :)
Kita bėda – daug laiko sugaišau tranzicijos zonoje. Čia tokia pusiau klaida, pusiau neklaida, nes tranzicijos zonose neskubėjau specialiai.. Aišku siekiant rezultato turėtum suktis kuo greičiau, bet pirmą kartą ilgesni atokvėpis tarp rungčių irgi tikrai nepamaišo. Po plaukimo apskritai gal dėl kvėpavimo ir deguonies trūkumo į tranzitą atėjau toks visiškai apsinešęs, galva svaigo, sukosi, orientacijos nebuvo.. Girtuoklis kažkoks, o ne sportininkas :) Taigi su tokia savijauta ir skubėt nemačiau pagrindo, ramiai persirengiau ir išjudėjau į trasą. Tranzitas po dviračio buvo irgi neprastas. Nulipus nuo dviračio visiškai atsisakė kojos. Atrodo, kad ne kojos o želė kažkokia, kiaušinienė visiška.. Bandau bėgt, nepabėgu, eit irgi keista, tai galiausiai ramiai nusivariau dviratį iki vietos ir pajudėjau link bėgimo trasos.. Kai pamačiau, kad kojos vis dar neklauso, grįžau prie dviračio papildomai atsigėriau, pastoviniavau keletą sekundžių ir tik tada išbėgau. Beje, kaip ir dėl inventoriaus – kitą kartą tokioje situacijoje vėl elgčiausi taip pat :) Manau normaliai atsigauti tranzite prieš kitą rungtį pradedantiesiems yra visai gera idėja.
Apie klaidas tiek, dabar apie tai, kaip sekėsi pats trialonas. 1,5 km nuplaukiau per 35:37 min. ir buvau 51 iš 61 dalyvio. Planavau nuplaukti per 35 min, tai rezultatas sakyčiau labai pagal planą :) Pirmas ratas buvo daug greitesnis už antrą, o antrame jau neklausė rankos. Technika pas mane nekokia, tai galiausiai išvis rankos tiesiog sukosi, bet į priekį nejudėjau. Plaukime būtinai reikia stipriai gerinti techniką ir stiprint raumenyną. Rezervo šioje rungtyje dar nemažai.
Dviračio rungtyje pasirodžiau dar prasčiau ir buvau išvis 55 iš 61 dalyvio. Nu ne paskutinis, bet.. Užtai bent jau rezultatas mane labai džiugina 40 km per 1:18:20. Tai reiškia, kad vidutinis greitis buvo šiek tiek virš 30 km/h, kas prieš varžybas galvojau yra neįmanoma. Prieš varžybas planavau važiuoti apie 1:30:00, taigi čia planą viršijau :) Šioje rungtyje man stipriai koją pakišo inventorius. Dviratis bendram kontekste atrodė taip pat, kaip ir aš pats prieš plaukimo rungtį – visiškas antikvaras, ryškiai iškritęs iš konteksto :) Prieš plaukimą buvau vienas iš 4 žmonių be hidro kostiumo, na o dviratis kitų dviračių kontekste atrodė kaip žematiukas šalia mustangų.. Bet tas žemaitukas dar šiek tiek pasisapardė :) Bendrai paėmus 40 km distancija pasirodė nei daug, nei mažai. Visą laiką reikėjo dirbti ir stengtis palaikyti tempą, poilsiui laiko nebuvo, bet nebuvo ir didelio lūžimo. Galbūt tik paskutiniame rate jau sunkoka buvo minti į kalniukus, bet niekas ir nesakė, kad bus lengva :)
Na o bėgimas, kaip ir galvojau prieš startą, buvo mano stiprioji pusė, šiek tiek timptelėjusi iš sąrašo dugno. Bėgimo rungtyje mano laikas buvo 7 iš 61 dalyvio, kas leido bendroje įskaitoje pakilti iki 38 vietos. Pirmieji kilometrai buvo labai sunkūs, nes po dviračio kojos dirbo pagal savo planą ir vis dar mynė.. Prireikė maždaug 2 – 3 km, kol galiausiai įkalbinau jas perjungt kitą bėgį ir pradėti bėgti. Nuo tada jau bėgosi visai normaliai ir sugebėjau palaikyti apie 4 min/km tempą. Labai padėjo priekyje panašiu tempu bėgęs ir ratu mane lenkiantis varžovas. Aš jį po truputį vijausi, vijausi, kol galiausiai beveik pasivijau, bet jis finišavo, o man liko dar ratas :) Paskutiniame rate labiausiai sunervino, kad 10 km laikrodis supypsėjo iki finišo likus dar beveik kilometrui. Nu bet ką, nestosi gi ir nesiskųsi, sukandęs dantis bėgau toliau link finišo, kur netgi pavyko finišuoti šiokiu tokiu šuoliuku. Šį kartą savotiškas tas šuoliukas buvo, nu bet čia jau kaip gaunasi, taip gaunasi :) Vidutinis bėgimo greitis – 4:10 min/km.. Toks laikas visiškai nedžiugina ir yra prastesnis nei planavau, bet ir per daug neliūdina. Visgi nesportuojanti vasara ir papildomi kilogramai padarė savo :) Jei dalyvausiu kitą kartą, prabėgsiu greičiau ir bent jau iš 4 min/km tikrai išlipsiu.
Tai vat tokie mano triatlono įspūdžiai. Labai teigiama patirtis ir beje labai geras organizuotumas. Jokių nesklandumų, trasoje pakankamai savanorių, nukreipiančių reikiama kryptimi, budi policija ir pan.. Viskas super!! Ačiū organizatroriams, kad triatlono debiutą pavertėt tikrai įsimintina švente :)
Sveikinu, triatlete! Puikus debiutas!
Dėkui, Dainiau :)
na :) plaukime sukasi daug kam galva islipus. kalbos eina kad ausis reikia uzkimst kad neibegtu vandens ir nesugadintu to aparato kuris atsakingas uz padeti erdveje ;) begt irgi nera reikalo greitai nes per 10 km geriausia ka gali islost tai 8 minutes nuo normaliu begiku ;) bet va dviratuke tai ziauriai svarbus greitis yra ;)
Esu girdėjęs, kad triatlonus laimi dviratininkai, o per plaukimą varžybų nelaimėsi.. bet pralošt gali :):) Apie bėgimą nieko kažkaip negirdėjau, bet čia jau paskutinė rungtis, tai mano nuomone turi išsikraut iki maksimumo. Ir jei dar per kitas rungtis kažkiek taupeisi, tai čia nelieka nieko kito kaip atiduoti visas likusias jėgas :)
Sveikinu, Vytautai! Smagu buvo skaityti įspūdžius. Dėl sporto šakų.. Gal turi info, kas būna stipriausi triatlonininkai? Plaukikai, dviratininkai ar bėgikai? Man susidaro toks įspūdis, kad geras dviratininkas gali būti ir geru bėgiku (arba atvirkščiai), bet plaukiko jau visai kitokia kūno kompozicija.