Kitas žingsnis – TRIATLONAS

d610166c5aacf3eb2f7cb69906d70c4b

Laika keistis, brolau, laikas keistis..

Apie Kauno maratoną dar nieko nerašiau, bet puikiai atsimenu savijautą. Buvo vienintelė mintis – PAGALIAU. Išbėgau iš trijų valandų, pasiekiau išsikeltus tikslus, viskas kūl, bet jokios didelės euforijos tikrai nejaučiau, tiesiog – pagaliau…  Bėgimas jau nebeteikė jokio malonumo ir buvo tiesiog darbas.. o blogiausia tai, kad darbas toks, kurio daryti nesinori.  Visgi darbą padariau ir dabar jaučiuosi bėgime pasiekęs tiek, kiek mano nuomone mėgėjui yra per akis, o svarbiausia – pilnai pakanka ir man pačiam. Neneigsiu, geresnio rezultato tikrai norisi ir jaučiu, kad galėčiau nubėgti greičiau, bet.. Bet kartu su visais nubėgtais maratonais atėjo ir supratimas, kad geresnis rezultatas nėra stebuklas, o tiesiog dėsningas įdedamų pastangų, treniruočių, mitybos ir visų kitų elementų rezultatas.. Nenoriu pasakyt, kad nuo to stengiuosi pabėgti, tiesiog kai jau pasiekiau savo tikslus bėgime, laikas skirti daugiau laiko siekti tikslų kitose srityse. Tai nereiškia, kad bėgimo atsisakau, tiesiog nuo šiol bėgsiu ne 6 kartus per savaitę, o užteks ir 2 -3 kartų. Su bėgimu tikrai dar neatsisveikinu :):)

Žiūriu vėl nusifilosafavau ir įžanga gavosi visai ne į temą, taigi grįžtam prie reikalo – triatolonas. Triatloną išbandyti norėjau jau labai seniai, bet niekaip nerasdavau laiko, kadangi viskas sporto laisvalaikis buvo skiriamas bėgimui :):) Be to neturiu nei gero dviračio, nei hidrokostiumo, nei triatlono kostiumo ar kitos  reikalingos aprangos bei įrangos.. O triatlone viskas kainuoja, ir kainuoja tikrai brangiai. Taigi įrangos trūkumas taip pat prisidėjo prie triatlono atidėliojimų. Visgi prieš dvi su puse savaitės paskambino pusbrolis ir sako – „Žinai, čia Druskininkuose rugsėjo 3 vyks triatlono varžybos. Davai sudalyvaujam. Ką manai?“. Nu ką aš manau – aš manau, kad „Davai, sudalyvaujam!”.  Avantiūrai pasirašiau per daug nedvejodamas ir negalvodamas, taigi po kurio laiko, kai  supratau, kad liko tik trys savaitės pasiruošimui, buvo šiokia tokia panika.. Forma nulinė, vasarą visiškai nesportuota, triatlonas pirmas gyvenime, plaukiau prieš šimtą metų, dviračiu šiemet važiavau tik kartą į darbą, bet ir tai nuleido padangą, todėl važinėjimai baigėsi.. Žodžiu laukia visiška nežinomybė, reikės įžengt į neatrastus plotus iš esmės visiškai nepasiruošus ir neatlikus namų darbų.. Šiek tiek baisu, bet dar labiau įdomu. O geriausia yra tai, kad nevaržo jokie psichologiniai barjerai, neaktualus laikas, svarbu tiesiog dalyvauti , įveikti olimpinę distanciją ir pajusti  kas tas triatlonas yra.

Pasiruošimas – PLAUKIMAS. Iš viso padariau keturias su puse plaukimo treniruotes: tris kartus ežere ir vieną baseine. Treniruotės tokios pakankamai menkos ir paprastos 700 – 1500 m. plaukimo laisvu stiliumi be jokių spec. pratimų ar strategijų. Džiugina tai, kad net ir mažas treniruočių kiekis, leido pajusti akivaizdų progresą ir paskutinis plaukimas ežere, lyginant su pirmuoju buvo žymiai lengvesnis ir reikalaujantis mažiau energijos.. Ypač pasijuto kvėpavimo palengvėjimas ir efektyvesnis kairės rankos darbas.. Dėl plaukimo nebaisu, tikrai nuplauksiu ir manau nebūsiu paskutinis..

Pairuošimas – DVIRATIS. Dvi normalios treniruotės ir trys vaikiškos. Čia nėra daug ką kalbėti – dviratis yra tas achilo kulnas, kuris manau stipriai pakiš koją triatlono metu. Neturiu (ir nepavyko susirasi) nei normalaus dviračio, nei technikos, nei formos… Neįsivaizduoju kaip įmanoma važiuoti 40 km distanciją 30 km/h greičiu ar bent jau arti to.. Įtariu, kad šioje rungtyje išnaudosiu daug energijos, nuvargsiu ir neliks jėgų bėgimui.. Žodžiu dėl  dviračio labai bijau, bet matysim kaip bus (čia galiu būt ir paskutinis :):))..

Pasiruošimas – BĖGIMAS. Bėgimas atrodo turėtų būti mano stiprioji pusė, bet ar taip bus iš tikrųjų negaliu pasakyti. Kaip jau minėjau forma per vasarą visiškai nukrito, tačiau žiūrint iš kitos pusės per šias dvi su puse savaitės bėgimui skyriau daugiausiai laiko, taigi ta forma šiek tiek pagerėjo ir lyginant su kitomis rungtimis dar yra visai pusėtina. Didelę nesąmonę padariau bėgdamas pusmaratonį Alytuje praėjusį savaitgalį. Tokiai distancijai buvau nepasiruošęs, taigi kojų nuovargis dar šiek tiek juntamas (šiandien jau minimaliai, bet vakar dar gan stipriai apsunkę buvo:)), o varžybos jau rytoj :):) .. visgi manau bėgimo rungtyje problemų nekils ir finišą kaip nors pasieksiu..

Taigi trumpai tiek apie naujus vėjus ir triatlono planus. Esu beveik tikras, kad po varžybų galėsiu parašyti straipsnį „10 pirmojo triatlono klaidų“, bet iš klaidų mokomasi , o kol kas palinkėkit man sėkmės :)

Reklama