Pasiruošimo maratonui pusiaukelė ir kryžkelė
Aloha, bėgikai!
Pradėjau greitėt, tai nespėju nieko parašyt :)
Čia pusiau juokais, pusiau rimtai… nes tiesios šiuose žodžiuose yra nemažai, ypač antroje dalyje dėl nespėjimo.. Paskutiniu metu laisvo laiko beveik neturiu. Padidėjęs treniruočių kiekis suryja didžiąją dalį laisvalaikio, kurio metu dar galėčiau ką nors aktyviai nuveikti. O bėgimo kiekis padidėjo dėl to, kad pirmoji mano programa, kurią planavau aprašyti, pasirodo nėra tokia jau ir gera, kad vertėtų dalintis ir su kitais :) Taigi nepykit – nepasidalinsiu.. nenoriu būti vienas iš tų, kur pripasakoja apie tai, ko gerai neišmano :):) Ir be to savo kurtos programos negaliu ir negalėsiu tinkami įvertinti, nes jau pakeičiau ją kita.. treniruočių eigoje pamačiau, kad nesiėmus papildomų priemonių ir nepakoregavus treniruočių strategijos, maratono blynas gali prisvilti.. taigi įpyliau šiek tiek aliejaus ir situacija atrodo stabilizavosi :)
Tam kad nešnekėčiau kiaurais žodžiais visgi minimaliai papasakosiu kaip planavau treniruotis ir kas nutiko. Iš esmės principas, kurį galvojau pritaikyti programai, yra elementarus ir dauguma atvejų teisingas. 14 savaičių pasiruošimo programą sukirsčiau į tris atskirus ciklus po maždaug 4 savaites: bazė, jėga, greitis.. na ir galiausiai 2 savaitės krūvio mažinimui prieš varžybas. Per savaitę numačiau po tris tikslines treniruotes, kurių tarpuose įmaišiau atsistatymo bėgimus. Iš viso per savaitę susidarydavo 5 bėgimai, per kuriuos turėjau surinkti 75 – 85 km kilmetražą.. Viskas atrodo gan logiška ir veiksminga, bet treniruočių eiga atskleidė ir keletą trūkumų.
Pirmą savaitę viską įgyvendinau pagal planą, deja po to antrą savaitę nubėgau tik 50 km.. trečia, ketvirta savaitės vėl normaliai, bet penkta – vėl nuosmukis iki 48 km ir be jokio ilgo bėgimo.. Tada supratau, kad iki maratono liko tik 9 savaitės, o aš net bazės normaliai nesurinkęs. Taigi net pilnai įgyvendinęs susidarytą programą nebūsiu tikras dėl savo formos ir galimybių varžybų dieną.. Laiko nedaug, taigi reikėjo padaryti išvadas.
Išvadas padariau – nusprendžiau maratono nebėgti.. Šiemet su pasiruošimu maratonui šiek tiek užsivėlinau, taigi matau, kad per tokį trumpą laiką organizmas nepasieks reikiamos formos, o jei bandysiu forsuoti įvykius, galiu prisidaryti daugiau žalos, nei naudos.. Ir apskritai koks tikslas ruoštis varžyboms, kai tikimybė pasiekti norimą rezultatą yra minimali.. Kadangi statymai Kauno maratono atžvilgiu tokie nepalankūs, geriau jau pasitreniruosiu daugiau ir pilnai pasiruošiu Vilniaus maratonui rudenį.. Be to ir oras tada turėtų būt palankesnis ir dar žmonės sako, kad savos sienos taip pat padeda :)
Nu gerai jau gerai, per daug įsijaučiau :) Nieko aš nenukeldinėsiu, o šturmuosiu Kauną ir šiemet!! Ir nei jokia saulė, nei vėjas, nei Kauno duobės, nei kylančios kainos – niekas nesutrukdys šiemet išbėgti maratono iš 3 valandų! Kovinė parengtis aktyvuota! :)
Taigi iš tikrųjų treniruočių intensyvumą likus 9 savaitėms dar labiau padidinau, padariau po 6 bėgimus per savaitę su šimtiniu ar netoli šimto kilometražu ir sumažinau kitų (ne bėgimo) treniruočių kiekį, kad galėčiau susikoncentruoti tik ties maratonu..
Kol kas praėjo trys naujos programos savaitės ir (tris kartu nusispjaunu..) viskas sekasi pagal planą.. Savijauta gera, nuotaika taip pat, traumų neturiu, taigi laukiu nesulaukiu Trakų pusmaratonio, kur galėsiu pasitikrint ant kurio laiptelio stoviu ir kiek dar reikia/galima kopti aukštyn.
Beje, per pasiruošimo laikotarpį sudalyvavau dvejose varžybose: Sapeieginė Xtreme ir Miško trasa… Sapieginės nebaigiau dėl raumenų traukimo, na o Miško trasa verta atskiro įrašo. Esmė tame, kad šios abejos varžybos tikrai buvo naudingos ir parodė pagrindinę silpnąją vietą, kurios ankščiau (manau) neturėjau… bet apie tai kitą kartą ;)
Greitų kojų! Susimatysim Trakuose ;)
Susidaro vaizdas, kad pernelyg tas programas sureikšmini. Taigi ne programa bėgs, o tu :). Daugiau dėmesio skirk rezultatams ir savijautai. Juk nubėgai Trakuose turbiniu greičiu. Tokio greičio laisvai užtenka maratonui per 3 val. Tai tereikia pabėgioti ilgus bėgimus, kad panašų tempą išlaikytum ir maratono distancijoje. Nemanau, kad reikėtų formą ypatingai forsuoti rizikuojant susižeisti (nebent užtikrintai jautiesi ir žinai, kiek gali sau leisti). Nubėk kokį kontrolinį 3 val. trukmės bėgimą ir žinosi, ar daug trūksta, ar gal nieko netrūksta. Ir nesukelk sau įtampos vien dėl to, kad neįgyvendini kažkokios programos.
Teisingas vaizdas susidaro :) Iš tikrųjų bėgimo programą labai stipriai akcentuoju ir bent jau man ji yra itin reikalinga. Čia turiu omeny ne tik fizinį aspektą, bet ir psichologinį – mėgstu viską susuiplanuot ir tiksliai žinot ką, kada ir kodėl daryt.. Jei neturėčiau programos, nežinau ar prisiversčiau pakankamai bėgt ir abejoju, kad būčiau tokioje formoje, kokioj esu dabar..
O dėl maratono per 3 valandas, tai teoriškai aš jau prieš du metus turėjau be problemų išbėgt.. bet praktiškai iki šiol tos ribos nekirtau, todėl negaliu būti visiškai užtikrintas ir šiemet.. :)