Ė, Kauno maratone, ateini čia!!!

Taigi, taigi.. Jei gražų ir šiltą šeštadienio vakarą planuoji devintą vakare eit miegot reiškia, kad arba su tavim kažkas negerai, arba nusimato kas nors ypatingo. Kadangi su manim lyg ir viskas normaliai, akivaizdu, kad kažkas bus. O bus rytoj dar viena nuostabi vasaros diena, kai danguje nebus jokio debesėlio, skaisčiai švies saulė, visi kauniečiai paliks miestą ir patrauks į gamtą degintis prie ežerų, tuščias miesto gatves palikdami degintis bėgikams :) Skamba visai egzotiškai, bet patikėkit manim – garuojantis asfaltas tikrai ne ta dovana, kurios tūkstančiai bėgikų laukia iš Kauno maratono. Bet kadangi oro nepasirinksi, tai bent jau iš anksto registruodamasis bėgimui privalai įvertinti riziką, kad bėgimo metu birželio mėnesį lašinukai gali tirpti greičiau nei keptuvėje čirškinama šoninė. Ir taip – rytoj laukia Kauno maratonas, kur nusimato didelis karštis, o dabar, maratono išvakarėse, aš sėdžiu prie kompo lengvai pridėjęs į kelnes ir bandau save įtikint, kad viskas bus gerai :)
Istorija tokia, kad lygiai prieš tris metus tame pačiame Kauno maratone turėjau tikrai didelių planų. Deja, dėka savo ambicijų visiškai ignoravau saulę, karštį ir apskritai visą aplinką, ko pasekoje antroje distancijos pusėje buvau pastatytas į vietą – nulūžau ir taip lengvu rankos mostu nubraukiau kelių mėnesių darbą. Tuomet pasakiau sau, kad kitą kartą tokių nesąmonių nedarysiu ir būtinai atsižvelgsiu į aplinkybes, o bėgimo planus pakoreguosiu pagal tos dienos situaciją..
Ane? :D:D
Labai panašu, kad rytoj susidėlios labai panašios aplinkybės – saulė, maratonas, Kaunas.. Bet visgi geriau pagalvojus labiausiai bijau ne saulės, ne maratono, net ir ne Kauno.. labiausiai bijau, kad iš savo klaidų nepasimokiau ir jau dabar žinau, kad rytoj į karštį tikrai neatsižvelgsiu ir bet kokia kaina baidysiu siekti maksimumo.. Lūšiu tai lūšiu, bet iš kitos pusės, tai neturiu ko prarasti.. Pagrindinis mėgėjiškas tikslas išbėgti iš trijų valandų jau pasiektas, o prabėgti lėčiau nei bėgau anksčiau daug laimės irgi neatneš. Bet va – įrodyti, kad su 70 km savaitiniu kilometražu galima maratoną bėgti greičiau nei per 2 val. 45 min. būtų kažkas nerealaus :):) Aišku 2 val. 45 min. net ir man pačiam atrodo kaip šuolis aukščiau bambos, bet va 2 val. 50 min. galbūt yra visai realu..
Reziumuojant šitas priešmaratonines sapaliones galiu pasakyti, kad nors šiuo metu ir nesijaučiu padaręs visų reikiamų namų darbų treniruočių atžvilgiu, kitais aspektais – mityba, poilsis, krūvio paskirstymas paskutinėmis savaitėmis, maratono mitybos planas, aplinkinių pagalba paduodant geliukus ir gėrimus maratono metu – viskas apgalvota ir sustyguota puikiai. Patikėkit, tokie smulkūs dalykai taip pat prideda pasitikėjimo ir tikėjimo būsima pergale, todėl psichologiškai jaučiuosi tvirtai, esu pasiruošęs nuversti kalnus ir sakau kaip kauniečiai sako: Ė, Kauno maratone, ateini čia!!!

A. Didžgalvio fotografija

A. Didžgalvio fotografija

Reklama