Tauragės triatlonas
Mintys prieš Tauragės etapą (neredaguota, rašyta diena prieš startą)
Pirmiausia, nepaisant visko, varžybų Tauragėje laukiu labai stipriai. Nors ir nejaučiu to viską blokuojančio ir tik varžybas galvoje paliekančio smegenų užtemimo, varžybų jaudulys tikrai jaučiasi.. Ir jaučiasi gan stipriai. Vis tik tai bus pirmas sezono startas, kur pasitikrinsiu ką galiu šiai dienai ir užsibrėšiu tikslus likusiems etapams.
Lygiai taip, kaip šiemet žiema nenorėjo mūsų palikti, taip pat klostėsi ir mano pasiruošimas – vangokiai ir sunkiai.. Galiausiai taip nenorom, nenorom, pasispardydamas, bet su bėgimu šiek tiek susidraugavau. Deja kirti du draugai (šiaip tai dar jie man visai ne draugai): plaukimas ir dviratis, liko pamiršti. O net ir bėgimo treniruočių, palyginus su ankstesnių metų pasiruošimu maratonui ar kitoms svarbioms varžyboms, šį kartą buvo bent jau 2 – 3 kartus mažiau. Kaip sakoma – prasti popieriai :) Nepaisant tokio (ne)pasiruošimo, šiandien puikiai žinau, kad neprivalgęs neprilaižysi, todėl jaučiuosi atsipalaidavęs, nuotaika tikrai puiki ir varžybose ruošiuosi atiduoti visas jėgas.
Rezultatas? Iš esmės rezultatas varžybose man visuomet yra svarbus. Jeigu varžausi, tai varžausi ir stengiuosi pasiekti maksimumą. Vis tik šį kartą kažkokios konkrečios ribos nusistatyti negaliu, nes kol kas triatlone save per mažai pažįstu, kad žinočiau ką galiu pasiekti. Iš esmės norėčiau ir planuoju bent jau pagerinti pernykštį Druskininkų rezultatą – 2:43:25. Tai čia galbūt būtų planas minimum. Šiaip manau, kad plaukti galiu apie 30 min., dviračiu minti 1 val. 15 min., bėgti 40 min., dar pridėkim 5 min. tranzitui.. tai 2:30:00 būtų absoliuti siekiamybė. Galbūt ne šiame etape, bet šį sezoną esu įsitikinęs, kad tokį rezultatą tikrai pasieksiu.
Taigi belieka susidėti daiktus išsimiegoti ir ryt iš ryto su pirmais gaidžiais važiuot į Tauragę.
Pakeliui į Triatloną
Važiavau iš Vilniaus į Tauragę vienas, taigi per šią kelionę automobilyje turėjau daug laiko ir sudėliojau keletą eilučių apie artėjančiasvaržybas :)
Šįryt žadintuvui nereikėjo dirbti,
Iš lovos kilom Tauro rago pabudinti,
Ir kol ryto šešėliai dar tik brūkšniuoja asfaltą,
Mes jau spaudžiam gazo pedalą į startą.
Šiandieną pasideda triatlono taurė,
Pirmas etapas – Tauragė!
Po triatlono
Opa! Pirmas blynas šiemet jau iškeptas. Lengvai apskrudęs, bet nepridegęs ir labai malonaus skonio. Tauragė šiemet pasitikio jaukiai ir svetingai. Triatlone dar naujokas, bet kai palyginu Lietuvos triatlono taurės pernai metų ir šių metų rezultatus, akivaizdžiai jaučiasi pakilęs dalyvių lygis. Ženkliai padidėjęs ir dalyvių skaičius. Pernai pirmame atape olimpinėje distancijoje dalyvavo (pagal rezultatų lenteles) 34, antrame – 24, trečiame- 49, ketvrtame – 41, penktame – 61 dalyvis. Šiemet jau pirmajame etape – 67 dalyviai, t.y. beveik lygiai dvigubai daugiau nei pirmame atape pernai!!! labai įdomu kiek sportinikų sutrauks finalinis etapas? 100 būtų labai puikus skaičius. O gal dar ir svečių iš užsienio sulauksime? :):) Labai įdomu kaip toliaus vystysi ši taurė, bet akivaizdu, kad organizatoriai puikiai padirbėjo, užkabino ne tik mane, o ir dar gerą būrį atletų.. didesnė konkrencija visada veda prie įdomesnių varžybų ir geresnių rezultatų. Taigi pirmyn!

Finišavus nuotaika puiki!
© Photography by Rokas
Plaukimas
Dar prieš savaitę purčiausi ir dvejojau ar bus įmanoma plaukti, nes vanduo atrodė ledinis. Mano ir visų kitų dalyvių džiaugsmui, savaitė saulės daro stebuklus ir vandens temperatūra pakilo iki 17 laipsnių, taigi plaukti buvo idealu. Aišku idealu tik temperatūros atžvilgiu. Mano plaukimo technika kol kas neleidžia išvystyti norimo greičio, o ypač plaukiant prieš srovę. Gerai, kad bent pasroviui pavyksta pagreitėti :) Taigi plaukimo rungtyje užtrukau apie 32 min. Nekažką :) Važiuodamas namo į Vilnių, mušiau sau į krūtinę, kad nuo kitos savaitės plaukiosiu žymiai daugiau ir kitame etape rezultatą tirkai pagerinsiu. Kaip bus pamatysim, viskas mano rankose :)
Beje, hidrokostiumas, kurį nusipirkau, pasirodo man per mažas ir plaukiant trina kaklą.. Per varžybas to stipriai nejauti, bet paskui porą dienų jausmas nėra malonus. Dar šiek tiek pabandysiu panešiot, gal prasitampys kažkiek, bet realiau, kad reikės ieškotis naujo..
Dviratis
Kaip jau ir minėjau, dviratis kol kas man ne draugas. Nors šį kartą turėjau šiek tiek geresnį dviratį nei pernai Druskinikuose, vis tiek bendroje masėje prie rimtų TT dviračių, maniškis atrodė kaip Lietuvos futbolo rinktinė atrankoj į Europos čempionatą. Bet dviratis yra tik viena medalio pusė, svarbu ir kas tą dviratį mina. Bendras numintų km skaičius iki varžybų buvo apie 100 km.. Dar komentarų reikia? Ne durnas aš, suprantu, kad ne vėjas kaltas dėl prasto pasirodymo dviračių rungtyje.. Čia ir vėl mušu į krūtinę – treniruosiuosi daugiau :) Tik su dviračio treniruotėmis turiu tokią mažą problemėlę – nepatinka man jos :) Šiaip važinėtis dviračiu patinka, bet treniruotis – ne. Žodžiu čia dar ieškosiu kompromiso, bet forma sezono eigoje bet kuriuo atveju turėtų pagerėti.
Bėgimas
Kai važiavau dviračiu ir mane lenkė visi, kas netingėjo, galvoje sukosi viena mintis: “Palaukit, pupuliai, dar susitiksim bėgime..“. Tokios mintys visai pagrįstos, nes bėgimui šį kartą treniravausi daugiausiai iš visų sporto šakų. Plius, kadangi po plaukimo ir dviračio rungčių vilkausi kažkur rikiuotės dugne, buvau tikras, kad būsiu greitesnis už didžiąją dalį galiorkos sportinikų ir pavyks atlikti ne vieną lenkimą. Taip ir buvo :) Į trasą įšokau už Manto Joniko. Jo tempas man labai tiko ir po turputį prisivijom lyderį Martyną Tinfavičių. Tiesa Mantui tai buvo 3 ratas iš 4, Martynas bėgo paskutnį, na o man visa rungtis buvo priešakyje. Kadangi jėgų turėjau nemažai, aplenkiau Joniką ir pradėjau po truputį tolti. Visgi antram rate supratau, kad jėgų turiu ne tiek jau ir daug, tai nusprendžiau šiek tiek prilėtinti ir antro rato pabaigoje tas pats Jonikas mane prisivijo ir aplenkė atgal :) Nebuvo tarp mūsų jokios kovos, bet visada smagu pamatyti lyderių žvilgsnius, kai juos lenkia kažkoks autsaideris :) Trečias ir ketvirtas ratai buvo šiek tiek lėtesni. Vis dar stengiausi išlaikyti 4 min/km tempą, bet ne visda pavyko.. Finišavau galingai, per paskutinį kilometrą aplenkdamas dar 3 gan greitus varžovus, iš kurių paskutinį spurtuodamas prieš pat finišą.
Vidutinis tempas gavosi 4:01 min/km., taigi iš esmės bėgimu esu patenkintas. Labiausiai stebina tai, kad plaukimo ir dviračio rungtys nepadarė tokios didelės įtakos bėgimui, kokią visada įsivaizuodavau. Taip, triatlonas ne ta vieta, kur subėgtum savo 10 km PB, bet toli gražu ir nepalyginsi su paskutiniais 10 maratono kilometrų. Taip grubiai mąstant, galvoju, kad olipinėje triatlono distancijoje galima bėgti maždaug pusmaratonio tempu.. Pagal tokią teoriją, manau dar kokią minutę ar dvi tikrai turiu rezerve.
Beje, rezulatatas – 2:31:05.. Dar tarpinių laikų nežinau, bet bendras laikas tenkina. Kadangi didelių nekėliau ir pagrinde norėjau tiesiog save ištestuoti, viskas puikiai pavyko ir dabar jau žinau ką noriu pasiekti šį sezoną. Pradžiai manau toks optimalus ir realus tikslas – įveikti tiratloną greičiau nei per 2:25:00. Aišku visada norisi ir dar geresnių rezultatų, bet nereikia išsišokt ir geriau judėti mažais žingseliais, bet į priekį :)
Žodžiu šiam kartui tiek. Zarasų etapą deja teks praleisti, bet 07-22 susitiksim Jonavoje!