10 km nubėgta, laikas pailsėti

Ahoj, draugai. Jau neblogai nusistovėjo ir susigulėjo įspūdžiai iš paskutinių sezono varžybų – bėgimo su Živile Balčiūnaite – ir atėjo metas viską aprašyti. Šis bėgimas kažkuo per daug neišsiskyrė, tačiau didesnę reikšmę įgijo dėl to, kad tai buvo antrasis bėgimas šiemet, kuriam iš tikrųjų ruošiausi. Kaip ruošiausi, viskas gan detaliai buvo išdėstyta praėjusiame blogo įraše, tačiau reziumuojant trumpai pasakysiu taip – iš esmės po Vilniaus maratono susivokiau, kad rezultatų atžvilgiu šiemet maliau š… ir nepavyko nieko pagerinti.. 6iek tiek susinervinau ir nusprendžiau mėnesį laiko skirti greičio didinimui bei pabandyti šturmuoti bent jau 10 km PB.. Mėnesis laiko nėra daug, bet po dvi grečio treniruotes per savaitę visgi atnešė savo rezultatų – 10 km PB pagerintas beveik puse minutės ir dabar yra 35:33. Vat ir pasakiau visą esmę, toliau liko tik blevyzgos apie tai, kaip jaučiausi trasoje :)

10 km yra tokia distancija, kur atsistoji prie staro linijos ir varai be itin didelių strategijų.. Aišku galima prisigalvoti visokiausių konspiracijų kaip reikėtų elgtis trasoje, bet kad ir kaip planuočiau, galiausiai vis tiek gaunasi kaip gaunasi :). Varžybas dažniausiai, o galbūt ir visada, pradedu šiek tiek greičiau nei reikėtų. Nemanau, kad tai kažkas labai blogo, nes tempas po 1 -2 km normalizuojasi iki reikiamo optimalaus greičio.. vėliau, nubėgus 5 – 6 km atsiranda nuovargio simptomai ir tempas pradeda kristi.. krenta jis neamžinai, nes pabėgėjus lėčiau organizmas šiek tiek pailsi ir atsigauna, o artėjanti finišo linija užkelia adrenaliną iki maksimumo. Taigi distancijai einant į pabaigą atsiranda tarsi antras kvėpavimas ir paskutiniuose dviejuose kilometruose vėl pavyksta pagreitėti :):) Čia tokia standartinė situacija, pasikartojanti iš esmės visuose mano bėgimusoe, nepriklausomai kokią taktiką pasirinkčiau..

Neišimtis buvo ir šį kartą :) Pradėjau greičiau nei reikėtų. Pirmą km nubėgau per 3:20 min ir džiaugiausi kaip čia viskas fainai – jausmas, kad bėgu pakankamai lėtai, o jėgų užtektų ir pusmaratoniui.. Po 2 km savijauta ir tempas panašūs, bet jėgų jau yra tik 15 km.. po 4 km jėgų liko jau tik 10 km.. na o po 6 km atrodė, kad nubėgęs 8 km stosiu stotelėj palaukt autobuso.. Visgi stotelės nebuvo, o po Vingio parko sekusi nuokalnė padėjo iš naujo užkurit motorą.

Kalbant apie nuokalnes, šios varžybos parodė, kad nemoku bėgt žemyn. Bėgdamas į kalną įsimojuoju rankom, kapoju kojomis ir po truputį vejuosi ar net lenkiu kitus varžovus. Deja bėgant žemyn situacija apsiverčia – visi lenkia mane.. :):) Išvada paprasta – bėgu per daug susikaustęs, todėl reikia mokintis atsipalaiduoti. O atsipalaiduoti man patinka, laukiu nesulaukiu pamokų :):)

Vienas iš įdomesnių patyrimų šiose varžybose – bėgimas grupelėje. Nors grupėje tikrai esu bėgęs ne kartą ir ne du, o apie bėgimo grupėje naudą esu prisiklausęs ir prisiskaitęs begalę įvairiausių legendų, tačiau praktikojei iš esmės niekuomet nebuvau pajutęs akivaizdaus skirtumo tarp vienišiaus ir kompanijos.. bet visuomet  būna pirmas kartas. Šiose varžybose beveik visą distanciją bėgau keturių žmonių grupelėje. Pirmus 5 km netgi šią grupelę vedžiau ir bėgau priekyje.. Bet po 5 – 6 km jau ir patys žinot kas man nutinka – pradėjo pintis kojos, sumažėjo degalų atsargos ir tempas nukrito.. Čia pasireiškė grupės jėga – estafetę perėmė kitas bėgikas, o man beliko tik stengtis jokiu būdu neatsilkti.. Iš dalies atrodė, kad bėgu iš paskutiniųjų, bet palaikyti tempą kažkaip pavyko, o sekti iš paskos reikalavo tikrai mažiau pastagų, nei pačiam diktuoti tempą. Artėjant finišui grupelė pabiro – vienas pagreitėjo, kitas sulėtėjo, o viduryje likom dviese.. ir taip tarsi įkyrus šuniukas prisikabinęs likusį bėgiką iš paskos sekiau iki finišo, kol galiausiai likus keliems šimtams metrų sukandau dantis (tiesiogine prasme) ir paskutines jėgas išliejau prisibaigimui :) beje, gal pamente kaip savo knygoje rašė Petras Silkinas – bėgantys iš paskos yra tarsi energiją siurbiantys vampyrai – tai žinokit aš taip nesijaučiau :) juk pirmus 5 km bėgau grupelės priekyje, todėl gale varžybų tiesiog pasiėmiau tai, ką sąžiningai uždirbau pradžioje :):) Tikrai padėkoti grupelei bėgikų, kurių dėka sugebėjau nepalūšti ir palaikyti reikiamą tempą – ačiū ;)


2015-10-17_Balciunaites_begimas_10km_35_33

Žodžiu tokie mano įspūdžiai iš paskutinių šių metų varžybų (gal dar varžybų bus, bet nesiruošiu joms kaip nors specialiai ruoštis).. Atėjo laikas pailsėti ir po turputį planuotis kito sezono startus. Kol kas nieko konkretaus neturiu, bet pagernti PB norisi visada :)