Pasiruošimas Kauno maratonui 2015

Op, op ir jau žiūrėk iki Kauno maratono beliko tik viena menka savaitėlė. Kaip ir žadėjau prieš tai buvusiame įraše, aprašysiu kaip vyko mano pasiruošimo procesas.

Bėgioti šiemet pradėjau vėlai. Realiai po pernai metų Vilniaus maratono tris mėnesius nesportavau ir tik gruodžio pabaigoje atsirado trumpi išbėgimai vieną, du kartus per savaitę. Dėl tokios tinginystės pradėjau sau nebepatikti ir nusprendžiau užsiregistruoti bėgti Kauno maratoną – ale tam, kad atsirastų papildomos motyvacijos bėgimui. O motyvacijos man reikia, nes, kad ir kaip norėčiau tą paneigi, faktai rodo, kad kiekvieną kartą bandymai bėgioti tik dėl malonumo labai jau greitai nusilpdavo ir galiausiai pasibaigdavo.. Visgi turiu pripažinti, kad kol kas pagrindinis mano variklis – rezultatų gerinimas.

Tikslaus laiko, kada užsiregistravau Kauno maratonui, gerai nepamenu, bet puikiai atsimenu kaip trumpėjo pasiruošimo programa :) Pradžioje buvo gal 24 ar 20 savaičių, po to jau žiūrėk ir 18 savaičių, 16 savaičių programa.. kol šiaip ne taip ties 14’a savaite susišvietė, kad jau nebėra kur trauktis – liko 12 savaičių rimtų treniruočių ir 2 savaitės teiperio. Rimti darbai prasidėjo :)

Pagrindą programai pasiėmiau iš “Advanced Marathoning“. Korekcijų buvo gan nemažai.Pirmiausiai reikėjo viską šiek tiek sutrumpinti ir apkarpyti :) Daugiausiai nukirpau bazę, ištvermės ir greičio etapus, jei neklystu, sutrumpinau tik po savaitę, o galiausiai ir teiperį sumažinau nuo 3 iki 2 savaičių. Visos kitos korekcijos vyko jau pasirengimo proceso metu. Griežtai laikytis grafiko iš pradžių nepavyko, taigi vis ką nors pastumdydavau ir pareguliuodavau pagal savo nuožiūrą. Svarbiausiai stengdavausi išlaikyti pagrindinį principą – ilgasis bėgimas sekmadienį + dvi intensyvios treniruotės savaitės eigoje. Rekoveriai ir bendro fizinio bėgimai išsidėliodavo pagal situaciją.

Tiesa, galiu pasidžiaugti, kad pradėjus rimčiau treniruotis, labai stipriai išaugo ir motyvacija, o kartu su motyvacija atsirado ir reguliarūs bėgiojimai ir nuoseklus programos laikymasis. Taigi antroji pasiruošimo Kauno maratonui pusė jau buvo labai artima originaliai programai ir tai pasijautė formos atžvilgiu – ryškiai padidėjo greitis, pasidarė lengviau atlaikyti ilguosius bėgimus, o po lengvesnių treniruočių atsistatydavau žymiai greičiau nei pasirengimo pradžioje. Labiausiai džiaugiausi ir džiaugiuosi, kad padidėjo greitis. Pasirengimo pradžioje, būtent greičio trūkumas labiausiai kirto per kojas. Kol buvau nulinėje formoje, netgi bėgdamas lėtai, gan greitai pavargdavau, lengvos treniruotės iš tikrųjų buvo sunkios, namo grįždavau išsigręžęs ir nervindavausi žiūrėdamas pernai metų statistiką, kai nesuvokdavau kaip galėjau dar prieš kelis mėnesius be didesnių pastangų bėgioti žymiai žymiai greičiau.. Visgi nuosekliai bėgiojant buvęs greitis sugrįžo, sugrįžo ir motyvacija, pakilo tikslai, atsirado suvokimas, kad dabartinis greitis dar gali būti žymiai padidintas, ir kartu atsirado noras tą greitį didinti. Taigi šios priežastys ir nulėmė, sakyčiau, sėkmingą antrąją pasiruošimo proceso pusę.

Vienas iš pasiruošimo proceso elementų buvo dalyvavimas varžybose. Tai suteikia ne tik varžybinės patirties ir grūdina psichologiškai, tačiau taip pat padeda susivokti realioje situacijoje ir nusistatyti maratono tikslus. Iš viso bėgau keturiose varžybose. Pirmosios buvo dar pačioje pasirengimo ciklo pradžioje  – Bėgimas aplink Rėkyvos ežerą. Rezultatas jokios įtakos neturėjo, bet šis startas labai gerai suveikė kaip priminimas apie varžybų malonumą ir suteikė impulso treniruotis toliau. Toliau sekė Kauno pusmaratonis. Šioms varžyboms jau buvau įgavęs šiokią tokią formą, o pasiektas rezultatas 1:21:25 nuteikė labai optimistiškai ir pirminis tikslas išbėgti maratoną iš 3 valandų jau pasirodė nebe utopinis, o pasiekiamas ranka. Iki maratono likus atitinkamai dviems ir trims savaitėms, teko dalyvauti dvejose 5 km varžybose. Rezultatai nenuvylė ir parodė, kad viskas eina pagal planą. Didžiausia nauda buvo iš antrųjų 5 km varžybų, kuriose apturėjau nerealią staigmeną ir milžinišką patirtį, kai Remigijus Kančys pasisiūlė pravesti man reikalingu tempu. Šios varžybos, o ypač paskutiniai jų kilometrai, kai bėgimui reikėjo sukaupti visus valios likučius ir prisiversti bėgti, kai atrodo kai jau nebegali, užgrūdino psichologiškai ir padėjo stiprų tašką pasiruošimo maratonui procese.

Žemiau pateikiu programą, kurią šiemet įgyvendinau ruošdamasis Kauno maratonui + šiek tiek statistikos apie nubėgtus kilometrus.

programa kmsav kmmen

Kaip matot iš grafikų, panašu kad viskas kilo gan nuosekliai. Galbūt dėl to šį kartą pavyko išvengti ir traumų. Dėl to labai džiaugiuosi ir maratonui jaučiuosi pasiruošęs gan gerai. Tiesa, grafikuose paskutinė savaitė tik planinė ir nežinia kaip ją pavyks įgyvendinti. Susiklostė tokia situacija, kad praėjusią savaitę pradėjau sirguliuoti, todėl teiperio kilometražas ir paskutinių dviejų savaičių programa visiškai subyrėjo.. dabar sėdžiu apsirišęs šalikais, geriu kalnus arbatos, stengiuosi nebėgioti (tiksliau bėgioti minimaliai, kiek jaučiu kad leidžia sveikata) – žodžiu, gydausi. Bet patikėkit – joks snarglys manęs nesustabdys ir sekmadienį pilnu pajėgumu šturmuosiu Kauno maratoną!

Apie tikslus 

Pasiruošimo proceso pabaigoje galutiniai susidėliojau maratono tikslus. Realiai pagrindinis tikslas yra išbėgti iš 3 valandų. Jei išbėgčiau iš 3 valandų tikrai būčiau patenkintas.. Deja iki pilnos laimės dar šiek tiek truktų.. šis rezultatas, kuris pasirengimo pradžioje atrodė kaip Everestas, šiuo metu nėra tas iššūkis, kuris jaustųsi kaip tikras iššūkis.. varžybos pasirengimo proceso metu parodė, kad galiu ir greičiau, todėl išsikėliau tikslą, kurį pavadinau planu A++. Planas A++ yra išbėgti maratoną 4 min/km greičiu – 2:48:46. Va čia tai man yra iššūkis :):) Aišku toks tempas šiuo metu gali mane nulaužti tiek, kad nepasieksiu ir pagrindinio tikslo – 3 val. Bet sakoma, kad nepabandęs nesužinosi.. taigi Kaune bandysiu siekti maksimumo. Žinau, kad net ir nepavykus pasiekti norimo rezultato, geriau jausiuosi finišavęs ir pabandęs bei atidavęs visas jėgas, nei bėgęs “saugiai“ bet neišspaudęs maksimumo. Aišku optimalu būtų išspaust maksimumą ir finišuot geriausiu įmanomu rezultatu, bet būkim realistai – kol kas nesu tokio lygio, kad tiksliai žinočiau savo ribas, taigi šį kartą esu priverstas rizikuoti ir žasisti va bank :):) O kaip bus, taip bus gerai :):)

Sėkmės visiems, Susitiksime Kaune!