Du po penkis

Šiandien aš laimingas :) didieji pasiruošimo Kauno maratonui darbai atlikti, sekamdienį nubėgau paskutinį 30 km longraną ir liko dvi savaitės poilsio!! POILSIO !! :):) Didysis darbas jau atliktas ir beliko lengvoji (savotiškai) pasiruošimo dalis, kurią galiausiai vainikuos pats ponas maratonas.. Bet šiandien ne apie tai, pasiruošimo procesą detaliau apibūdinsiu kitame įraše, nes dabar labiausiai noriu pasidalinti paskutinėmis varžybų naujienomis.
Paskutinius du savaitgalius iš viso turėjau 4 startus, tiesa rimtų varžybų tik dvi ir abi po 5 km. Pirmosios varžybos – We Run Vilnius, praėjusį sekmadienį iškrutinusios visą Vilniaus senamiestį. Prisipažinsiu, bėgimo renginiai Vilniaus senamiestyje mane labai žavi. Jiems tinka čia būti organizuojamiems :) taip, galima sakyti, kad dauguma bėgimų, nepriklausomai nuo vietos, turi susikūrę savo asmeninę aurą, savo išskirtinumus paryškina kokia nors išskirtine bėgimo istorija, trasos sudėtingumu, lengvumu, vaizdingumu ar dar kokiu -umu.. bet žiūrint mano akimis, be išimties visi bėgimai Vilniaus senamiestyje gauna po papildomus penkis karmos taškus vien dėl to, kad jie vyksta būtent Vilniaus senamiestyje. Netgi tas pats neunisekęs pernykštis Nike bėgimas tuos ekstra taškus gavo – vien ko verti Užupio laistytojai (čia jau ne sensmiestis, bet vis tiek netoli :) ).. Tikslaus paaiškinimo kodėl taip buvo neturiu – didelė renginio kaina, nekokie atsiminimai iš pernai metų ir pan… bet įtariu, kad būtent tie penki karmos taškai šiemet pastūmėjo ir mane užsiregistruoti bent jau 5 km We Run Vilnius distancijai.

Šiaip jau 5 km nėra mano arkliukas, be to ir patirties tokio ilgio distancijoje beveik neturiu, taigi prieš startą jauduliukas buvo.. Ir toks nemažas tas jauduliukas.. Juk savo greičio nežinau, o internetinės skaičiuoklės gali ir grybauti.. Tai kas bus jei užsiplėšiu daugiau nei galiu, o paskui nulūšiu ir į finišą ateisiu pėškute?.. Minčių srautas koncentravosi didelis, bet vietoj to, kad padėtų atsipalaiduoti, atsirandančios mintys tik kėlė papildomą ir nereikalingą įtamą. Visgi galiausiai situaciją sutvarkė tai, kad į varžybų vietą atvykau iki satrto likus net 3 valandoms – norėjau pamatyti 10 km ir pusmaratonio bėgimus. Besisukinėjant Vilniaus centre, palaikant bėgimo dalyvius, sekant rezultatus ir apskritai bendra renginio atmosfera taip užvaldė, kad neliko laiko kada galvoti apie save.. visa įtampa nuslūgo ir prie starto linijos stojau jau pakankamai ramus.

Pats bėgimas buvo visai įdomus. Užsiimti vietą pirmose eilėse nespėjau, o į pirmą eilę ateiti iš priekio dar nesijaučiu pakankamai kietas, taigi teko brautis iš galo, kol priėjęs iki 4 – 5 eilės nusprendžiau, kad jau gana :) po starto iš karto roviau į priekį ir jau maždaug po pusės km prisikabinau prie Pauliaus Bieliūno. Žinojau, kad jis šiandien jau buvo prabėgęs 10 km, taigi penketuką turėtų bėgti lėčiau nei iš tikrųjų sugeba. Pasirodo neklydau ir kartu su juo sugebėjau išsilaikyti didžiąją dalį distancijos, kol likus kilometrui nebepajėgiau palaikyti tempo ir pradėjau atsilikti. Puskilometrį dar laikiausi, bet paskutiniuose 500 m jis atitrūko gan stipriai ir finišuoti likau vienas. Laikas 17:23 ir bendroje įskaitoje užimta aštunta vieta.. Kuri vėliau pavirto į devintą :) rezultatu buvau (ir esu) patnkintas, bet ne iki galo :) jaučiau, kad galėčiau šiek tiek geriau, jei varžybos vyktų lygioje trasoje. Šį kartą kalniukas nuo prezidentūros iki Vokiečių g. pareikalavo per daug jėgų ir stipriai išmušė iš ritmo, kas mano nuomone atsiliepė ir galutiniame rezultate…

BK_Dzukija_Palangoje

BK “Dzūkija“ komanda

Ilgai laukti, kad dar kartą pasitikrinčiau 5km trasoje, nereikėjo. Kadangi priklausau bėgimo klubui Dzūkija, praėjusią savaitę buvau pakviestas sudalyvauti tradiciniame bėgime Palangoje, organizuojamame festivalio “Sportas visiems“ metu. Buvo galima bėgti 1, 5 ir 10 km distancijas. Visas jas ir bėgau, skirtumas tik tas, kad rimtai spaudžiau vienintelėje 5 km trasoje, o kitos dvi buvo tiesiog prabėgimai dėl pramogos :) 5 km distancijoj rimtų bėgikų buvo nedaug, tuo labiau, kad ir dalyviai nuo 19 iki 70 amžiaus šioje distancijoje bėga grupėje bk – be konkurencijos, o tai reiškia, kad tiesiog varžosi bendroje įskaioje, bet dėl prizinių vietų nekonkuruoja. Nepaisant to, kad rimtų buvo nedaug, pats rimčiausias visgi buvo – Remigijus Kančys irgi stojo prie 5km starto linijos. Tai, kaip parodys vėlesnė varžybų eiga, turėjo lemiamą įtaką ir mano asmeniniam pasirodymui.

Žodžiu buvo taip, kad po starto iš karto šoviau į priekį ir jau po kelių šimtų metrų aplenkiau visus per greitai startavusius vaikus. Bėgu sau ramiai priekyje, bet girdžiu, kad už manęs dar kažkas juda koja į koją. Žvilgteliu per petį, ogi Kančys.. Nė kiek nenuostabu, juk realiai esam visiškai skirtingose lygose ir tai, kad dar nematau jo priekyje, lemia tik tai, kad jam šios varžybos tikrai nėra svarbios ir nesiruošia jis čia be reikalo plėšytis. Praėjus kokiai minutei bėgimo kartu, paklausė jis manęs, per kiek planuoju bėgt. Sakau, 17 min man būtų fantastiškas rezultatas. Tada Kančys – tai galiu pavest jei nori :) kur gi aš nenorėsiu.. Taip beveik iki 2,5 km žymos bėgom vienas šalia kito, kol antroje distancijos pusėje mano jėgos pradėjo sekti ir Kančys pabėgo pora metrų į priekį.. O tada ir prasidėjo – dirbam, dirbam.. nepaleisk manęs.. laikyk tempą.. rankos dirba.. nesidairyk atgal.. kvėpuojam giliau.. Ir taip panašiai visą kelią be pertraukų.. Likus kilometrui aš jau buvau pasiruošęs sulėtėt ir Jėgų tai nėra, o kažkas iš šono dar sako, kad reikia dirbt..  Žinot kaip tai užknisa :):) juokauju, iš tikrųjų tai superinė patirtis ir įspūdžiai, padarę šį bėgimą išskirtiniu. Nežinau už ką man taip nuskilo, bet gavau bene geriausią vedlį Lietuvoje ir tik jo dėka finišą kirtau išlipdamas iš 17 min – 16:54, toks buvo oficialus rezultatas :) Iš karto po finišo Remigijus pasakė kilometrų laikus, tai pasirodo, kad visą laiką greitėjom viduiniškai po 1 sek. per kilometrą, o paskutinius du greitėjom dar daugiau. Žodžiu viskas pavyko idealiai, o pažintis su Remigijum šiam renginiui pridėjo dar daugiau šarmo. Didžiausios sėkmės jam žengiant Olimpinės svajonės link!!

sportas_visiems
Štai tokios mano patirtys 5 km bėgime. Kadangi bėgioti pradėjau iš karto nuo pusmaratonio, praškodamas 3, 5 ir 10 km, šios distancijos man iki šiol buvo mažai pažįstamos, bet po pastarųjų varžybų pasidarė visai viliojančios ir tikrai manau čia dar ne kartą išbandysiu savo jėgas.. Beje, daugumai buvo keista, kai pasakydavau, kad bėgsiu ar bėgau 5 km… Tokiems juokais atsakydavau, kad perėjau prie trumpesnių, nes trumpiau bėgi, mažiau pavargsti :):) po paskutinių varžybų savo žodžius, net ir pasakytus juoko formoje, atsiimu – patikėkit, 5 km trasoje išsikrauni ne ką mažiau nei pusmaratonyje, o paskutiniuose dviejuose km spėji mintyse mesti bėgioti daugiau kartų, nei per paskutinius 10 km maratone..