Bėgam žadinti meškų!

meskos_100

 

Sveiki, draugai,

Taigi po ilgos tylos, vėl nusprendžiau įsijungti internetą ir išbėgt į trasą virtualioje erdvėje. Iš tikrųjų, tai jau seniai norėau taip padaryti, o per paskutinius mėnesius buvau sumetęs ir kontūrus kokiems 5 – 6 sugrįžimo įrašams.. Bet.. Kai nebėgi, tai ir nesirašo. Kai ateidavo laikas sudėlioti įrašo pabaigą, pradžia jau buvo pasikeitusi.. Pasikeitę mintys, situacija , planai.. Šį kartą tos pačios klaidos kartoti nesiruošiu ir pabaigsiu darbą iki galo :)

Kas buvo

Paskutinį kartą kaip sekasi rašiau prieš Vilniaus maratoną.. nu ir dar po to vieną nesamonę apie tai, kodėl galima nemėgti bėgikų :) .. Na tas apie bėgikų nemėgimą buvo juokais ir gal nelabai vykęs reikalas.. bet žinokit niekas iš niekur neatsiranda.. Po praėjusio nevykusio sezono, kurį vainikavo visiškas fiasko Vilniaus maratone užvirė sportinis pyktis ir norėjosi vieno – kitais metais reabilituotis ir įrodyt sau, kad galiu pasiekti tai, ką užsibrėžiu.. Taigi planas – pora savaičių poilsiui ir vėl kibti į darbus pilna jėga! Ne ne ne.. taip papraastai neišėjo.. jau pirmą sekmadinį po maratono nuvariau pažas krepšinio :):) Pasakot kas nutiko vėliau? Akivazdu – dar viena trauma.. kažkaip kovodamas dėl kamuoliuo sugebėjau ant jo užlipti, o čiurnai išsisukti daugiau ir nereikia. Kelias dienas vos paėjau, o apie bėgimą nė kalbos negalėjo būti. Taigi per sezoną sugebėjau pasitempti abiejų kojų blauzdas ir išsinarinti čiurną.. Ir visos traumos įvykdavo vos tik apsigydžius prieš tai buvusią.. Ai dar pulsas ramybės būsenoj pasirodo buvo nukritęs iki 38 (net ne ramybės, o kai dariausi echoskopiją per pietus). Atrodytų sportininkams tai nieko ypatingo, bet kadangi kadangi neturėjau jokių ankstesnių tyrimų, iškilo klausimas per kiek laiko širdį užkočiojau ir ar viskas iš tikrųjų tvarkoj.. Ištyrė – tvarkoj :) Bet dėl to praradau dar dvi savaites treniruočių prieš pat maratoną :) O dar pats maratono bėgimas.. Pirmiausia, per neapdairumą nepasiėmiau geliukų.. bet tai nebuvo blogiausia. Blogiausia buvo tai, kad pirmoje maratono pusėje patikėjau, kad galiu bėgti greičiau nei galiu.. Tai pradėjau ryškiai per greitai ir jei pirmą pusę nubėgau per 1 val 35 min, antroje dalyje užtrukau beveik pusvalandžiu ilgiau.. Stipriai lėtėti pradėjau nuo 30 km, o tempas palaipsniui krito iki pat pabaigos.. kol galiausiai paskutiniame kilometre buvo apie 7 min/km.. Bet galiu pasigirti, kad nė karto nebuvau sustojęs. Tikrai buvo pragariškai sunku, bet bent jau po finišo galėjau džiaugtis, kad nepasidaviau ir išbėgau visą distanciją. Nesustoti distancijos vidury padėjo ir kažkada girdėta Dianos Lobačevskės mintis – ji niekada nestoja, kad ir kaip sunku būtų.. nes vieną kartą sustojus, kitą kartą tą padaryti bus žymiai lengviau..

Žodžiu – praėjęs sezonas buvo visiška katastrofa ir nors sunku pripažinti, bėgimo prasme tikrai sužlugdė. Buvo minčių ir apie metimą bėgioti.. Nors visiškai mesti bėgti negalvojau, bet daugiau maratonų nebebėgti minčių buvo labai labai daug. Tos mintys niekur nepasišalino iki šiol, bet 3 valandų maratono barjeras per saldus, kad nebandyčiau paragauti. Taigi prieš pora savaičių užsiregistravau į Kauno maratoną! Ir jei pavyks, pabandysiu pas magiškas tris valandas perlaužti jau čia!

Kas yra

Registracija duoda rezultatą. Vėl prisiminiau bėgimo batelius ir kartas nuo karto jau išbėgu į lauką. Kol kas ne itin gausiai, bet palaipsniui išėjimai turėtų dažnėti. Jokios konkrečios proramos nepasirinkau, tiesiog susiskirsčiau pasiruošimą į kelias dalis, kad žinočiau kuriuo metu daugiau dėmesio skirti intervalamas, tempinukams, kalnams, atsigavimui ir pan.. taigi šį kartą prešngai nei aknsčau, pasiruošimas bus labiau freestyle tipo – per daug nevaržant savęs. Svarbiausia – savaitgalio longrunas, o visa kita pagal situaciją ir galimybes. Galbūt skamba nelabai rimtai ir atrodo, kad norint kirsti 3 valandų ribą to gali būti per mažai, aš esu beveik garantuotas šio plano sėkme. Treniruodamasis laisvu grafiku galbūt 3 val. Kaune dar ir neperžengsiu, bet jei pats procesas teiks malonumą, man nusišvilpt ant tų trijų valandų pasiektų per prievartą. Nuoširdžiai manau, kad trys valandos skirtos vieninteliam tikslui – savo ego patenkinti ir daugiau niekam. Absoliučiai niekam daugiau. Juk nesu sportininkas ir geresni rezultatai man duonos neatneš.. O ir bėgt nuo ko neturiu.. Tai galiausiai susidėlioji prioritetus ir pamatai, kad 3 valandos maratonui, 3 min kilometrui ar panašūs tikslai yra visiškai niekiniai, nenešantys savyje gilesnės prasmės nei valandos, minutės ar sekundės..

Ai, visgi jei argumentuotai atsakytumėt į klausimą – Kas iš to, jei nubėgčiau greičiau? Nu tada, gal ir pakeisčiau savo nuomonę :):)

Kas bus

Čia tas skyrius kai prieš pradedant rašyti veide automatiškai atsiranda šypsena :) Galbūt banalu, bet tikra tiesa tai, kad niekada nežinai kas nutiks. Ką tik rašiau jums kaip esu nusiteikęs maratonui, bet realiai prieš pora dienų užsiregistravai į crossfit treniruotes, tai bent jau artimiausią mėnesį trys potencialūs bėgimo vakarai per savaitę bus išbraukti.. Nutraukt bėgimo neplanuoju, reikės surast valios atsikelti ir prasibėgti pora kartų rytais prieš darbą, plius visada lieka savaitgaliai ilgiesiems bėgimams :) Gali būt, kad crossfitass nepatiks ir po mėnesio šias treniruotes mesiu bei vėl koncetruosiuosi ties bėgimu. Tikrai nežinau, bet tas mane labiausiai ir žavi..

Ką žinau tikrai – tai, kad artėja pavasaris, ilgėja dienos, o tuo pačiu gerėja ir treniruočių sąlygos. Bet kol dar nevėlu ir sniegas galutinai nenutirpo, pasilinksminkim – apsiaukim bėgimo batelius ir bėkim į miškus žadinti meškų!

Iki susitikimo Kaune!