Eurovaistinės Kauno ir Panevėžio etapai

Augusto Didžgalvio fotografija

Augusto Didžgalvio fotografija

Nuo pirmojo Eurovaistinės etapo Alytuje praėjo jau mėnesis, o per tą laiką įvyko dar du bėgimai – Kaune ir Panevėžyje. Trys varžybos per keturias savaites man vis dar naujovė, bet turiu pripažinti, kad tai gera patirtis, kuri suteikė nemažai atsakymų į klausimus, apie kuriuos net nebūčiau pagalvojęs jei būčiau nedalyvavęs..

Pradžai Kaunas. Apie Kauną jau rašė nemažai BLOG‘iečių ir visiems jiems pritariu – viskas faina, miela, malonu – trasa, atmosfera, oras puikiai sustyguota.. Džiugino ir rezultatas, pasiektas naujas PB – 36:35.

Apie Panevėžį galiu papasakoti ir šik tiek plačiau :) Pažįstamų BLOG‘iečių čia nesutikau, tai tikriausiai ir įrašų apie Panevėžį daug nebus :) Apskritai Panevėžyje neturėjau jokių pažįstamų ir dėl to jaučiausi stiprai nekaip. Labai keista būti vienam, o ir pats renginys tada praranda didžiąją dalį žavesio bei tampa savotiška rutina – atvažiuoji, persirengi, apšyli, prabėgi, persirengi , išvažiuoji…

Tiesa, organizaciniu požiūriu jokių pretenzijų neturiu. Šiaip tikrai jaučiasi organizatorių sukaupta patirtis ir padarytas įdirbis. Labai faina, kad buvo pasirūpinta nemokamu transportu iš Vilniaus į Panevėžį. Nereikėjo sukti galvos kaip nusigauti. Aišku dažnas nemokamas patogumas turi ir savų nedidelių minusų – atvykom į Panevėžį maždaug dvi valandos prieš startą.. o kadangi nesu iš tų, kurie mėgsta atvykti labai anksti, tai turėjau laaabai daug laiko nieko neveikt… 2min prireikė atsiimti varžybų numerį, 15 min užtruko kol perėjau per aikštę.. po to 20 min gėriau kavą..15 pavaikščiojau pirmyn atgal.. po to dar 15 min. pirmyn atgal.. 5min kol perisrengiau.. per 20 min padariau apšylimą.. kažkiek laiko pažiūrėjau 5 km varžybas.. sušalau.. dar 10 min pabėgiojau.. nu ir kažkaip taip po truputį po truputį atėjo ir startas :)

Trasa nebuo itin lengva, bet nebuvo ir per daug sunki. Iš esmės nepatogumų kėlė tik siaura vingiuota atkarpa trasos gale ir po to einanatis kalniukas link finišo. Bet jei jau tą kalniuką įveiki, po to laukia maždaug kilometro ilgio lengva lengva nuokalnė, vėl atstatanti jėgų pusiausvyrą. Be to pusę trasos bėgama parku prie vandens.. Šioje atkarpoje ir gražu ir lygu, o atbėgdamas iš tolo matai ant kalniuko sustojusius žiūrovų pukelius.. labai faina :)

Oro kaip sakoma neužsakysi, bet kiek man teko dalyvauti varžybų, visuoment pasitakydavo geros oro sąlygos.. Čia tikriausiai jau bėgimo Dievai prikiša ranką.. Šį kartą priekaištų taip pat neturiu. Nors gal ir buvo kiek žvarboka, bet bėgant tikrai nepasidarė šalta :)

 

Augusto Didžgalvio fotografija

Augusto Didžgalvio fotografija

Dabar apie patį bėgimą. Ir vėl buvo sunku :) Bet tuo 10 km distancija ir žavi – čia tą sunkumą reikia kęsti pakankamai trumpą laiko tarpą – pradžioje būna daug jėgų ir leki sau vargo nematydamas, bet po to ateina žiaurieji 6 – 9,5 km, kurie bet jau man būna tikrai labai sudėtingi ir reikia stipriai motyvuotis, kad bėgat nemažinčiau greičio.. galiausiai prasikankinus ir įveikus šį etapą, estafetę perima tamsta adrenalinas su kurio pagalba įveiki paskutiniuosius metrus, kerti finišo liniją ir visi sunkumai galutinai išgaruoja.. Nežinau ar taip būna visiems, bet man tai visada :) Galbūt tų sunkiųjų kilometrų ir netasirastų, bet iš nepatyrimo pardžioj paspaudžiu stipriau nei reikėtų, dėl ko vėliau tenka keiktis.. Toks scenarijus buvo Alytuje, Kaune, o Panevėžyje režisierius irgi nepasikeitė.. Taigi roviau iš karto kiek turiu jėgų ir pirmi 5km praskriejo su vėjeliu. Kaip parodė tolimesnė varžybų eiga, tas vėjelis nė kiek nepadėjo ir nuo 6 km pradėjau stipriai lėtėti.. Visgi palaipsniui situacija stabilizavosi ir pakankamai neblogu tempu artėjau finišo link. Likus 500 m pastebėjau, kad mane kažkas vejasi.. padidinau tempą, bet jėgų užteko tik kokiam 100 metrų.. persekiotojas vis artėjo ir jau buvau numojęs ranka, galvoju tegu lenkia, koks skirtumas.. tada dingtelėjo mintis, kad galvoju nesąmonės – kas čia per kovotojo charakteris, jei leisiuosi aplenkiamas be kovos.. ir dar prieš pat finišą.. na jau ne, sukaupiau paskutines jėgas sprintui į finišo kalniuką, spurtavau ir finišo liniją kirtau pirmas (aišku ne bendorje įskaitoje :):))..

Vėliau paaiškėjo, kad stengiausi be reikalo vis tiek protokolas sakė – DNF. O taip stengiausi :):) Tiesa paskutinis užfiksuotas laikas 36:01 nudžiugino – pasiektas dar vienas PB.  Kol kas bandau išsiaiškinti su organizatoriais, kodėl nutiko tokios bėdos ir neužfiksuotas laikas po 2 rato, bet tikiuosi problemų nebus ir viskas galiausiai susitvarkys.

Tai tiek apie Panevėžį. Labiausiai džiaugiuosi, kad čia išmokau vieną svarbią pamoką – geros varžybos ne tada, kai gerai subėgi. Geros varžybos tada, kai gerai jauties prieš ir po bėgimo.. Aišku pasiekti rezultatai pakelia nuotaiką, bet kokia gai būti šventė, jei šventi vienas? O Panevėžyje aš nsijaučiau gerai.. Ir jei atvirai – gailiuosi, kad dalyvavau šiose varžybose.. žymiai geriau ir prasmingiau būtų buvę nuvažiuoti ir Motinos dienos proga įteikti mamai puokštę gėlių..