Eurovaistinės 10 km taurė – 1 etapas – ALYTUS

1782324_519281408181789_1780887079_o

Eurovaistinės 10 km taurė. 1 etapas. Alytus. (Organizatorių nuotr.)

Sezonas atidarytas! Savaitgalį Alytuje vyko Eurovaistinės 10km taurės pirmasis etapas, kur su dar pusantro šimto dalyvių stojau ir aš prie starto linijos. Šios varžybos kaip viesulas įsisuko ir pakoregavo mano anksčiau sudėliotus grafikus. Planuotas pirmasis startas turėjo būti tik po mėnesio Trauose.. bet nė už ką negalėjau atsisakyti prabėgti mieste, kurį myliu ir kuriame užaugau – Alytuje. Taip, jau beveik dešimt metų gyvenu Vilniuje, bet vis tiek Alytus man labai mielas ir bragus miestas. Be to, kadangi bėgioju kol kas tik du metus, Alytuje dalyvauti varžybose dar nebuvo progos. Taigi kaip suprantat ilgai dvejoti prieš registraciją nereikėjo :):)

Specialiai šiam startui nesiruošiau, tiesiog savaitgalinį ilgabėgį pakeičiau į varžybas ir jokių konkrečių tikslų nekėliau.. O kaip tuos tikslus išsikelti, jei šiemet bėgioju dar tik 1,5 mėn ir net neįsivaizduoju kokioje stadijoje stoviu. Taigi per šias varžybas labiausiai ir norėjau išsiaiškinti kur dabar esu ir ką galėsiu nuveikti per likusią sezono dalį.. Jaučiau, kad galiu išbėgti iš 40 minučių, bet vis tiek buvo nemažai minčių varžybose subėgti tiesiog kaip tempinę treniruotę. Visgi po starto šūvio mintys apie treniruoę nurūko kartu su parako dūmais ir įsijungė vyriškasis ego bei 100-procentinis varžybų rėžimas.

Startas! Masinė psichozė prasidėjo. Rimtai, nors dalyvių nebuvo itin daug ir startavau priekyje (maždaug iš trečios eilės) pirmąjį kilometrą dėjo visi mane pro šalį. Net pasimečiau, galvoju gal per lėtai bėgu.. bet žvilgt į laikrodį, panašu, kad net šiek tiek per greitai.. Tada kilo minčių, kad čia galbūt susirinko geras būrys kietų bėgikų.. bet sąrašuose lyg ir nemačiau kalno girdėtų pavardžių.. Visiškai nesupratau kas darosi, kol nubėgus du kilometrus situacija stabilizavosi ir pamažu su sprinteriais pradėjom keistis vietomis. Taip per keletą kilometrų po truputį, po truputį yriausi pirmyn, kol galiausiai prisivijau vieną iš sesių Vilčinskaičių ir pabėgęs gerą kilometrą jai už nugaros, supratau, kad man idealiai tinka jos tempas. Žinau, kad negražu vilktis iš nugaros ir kaip sako Petras Silkinas – būti vampyru bei siurbti priekyje bėgančio energiją, bet tuo momentu jėgos stipriai seko ir vedlio reikėjo kaip niekad anksčiau. Taigi leidau jai šiek tiek nutolti, kad su savo kvėpavimu per daug neblaškyčiau ir neišmusčiau iš ritmo, ir laikydamas maždaug 5 sekundžių atstumą bėgau iš paskos iki pat finišo.

1795891_519284428181487_712515638_o

Eurovaistinės 10 km taurė. 1 etapas. Alytus. (Organizatorių nuotr.)

Šiose varžybose manau atidaviau visą save ir pasirodžiau arti maksimumo pagal dabartię formą. O rezultatas mane tikrai džiugina – 37:09 (realus laikas). Reiškia ne tik, kad išlipau iš 40 min, bet netgi šiek tiek daugiau nei minute pasigerinau savo asmenį rezultatą! Toks laikas nuteikia optimistiškai ir manau, toliau treniruojantis pavyks jį pagerinti dar šiemet :)

Gerai, dabar papasakosiu šiek tiek apie pačiais varžybas apskritai. Pirmiausiai tai labai džiaugiuosi trasa ir oru. Oras bėgimui ideaus – šiek tiek vėsu, bet nešalta ir jokio vėjo.. Mano akimis trasa taip pat fantastiška :) Aišku čia galbūt subjektyvi alytiškio nuomonė, bet vaizai tikrai buvo gražūs. Galiu pravesti ir istorijos pamokėlę bei priminti, kad anksčiau Alytus buvo kurortas, o kurortinę miesto dalį su pušynais, parkais, ežerėliu turime dar ir dabar :) varžybų trasa buvo sumodeliuota būtent taip, kad bėgikai šias gražiąsias Alytaus vietas galėtų pamatyti savo akimis. Galbūt dėl to atsirado vienas kitas kalniukas ir trasa nebuvo itin lengva, bet toli gražu ir ne sudėtinga :) Verta pagirti organizatroius už trasos nužymėjimą ir lengvai pastebimas kilomterų žymes. Kai kuriuose bėgimuose to labai pasigendu, o čia viskas buvo aišku kaip ant delno :)

Tiesa, turiu ir šiokių tokių neigiamų dalykėlių.. Ne organizatoriams.. Patiems alytiškiams. Dar kartą dzūkeliai įrodė, kad sekmadienį sveikinimų koncertą pažiūrėti yra daug įdomiau nei išeiti į miestą ir pajust, kad kartais ir čia verda gyvenimas. Tokiu oru tikrai tikėjausi didesnio žmonių susidomėjimo ir be abejo didesnio dalyvių skaičiaus. Juk 5 km buvo galima bėgti nemokamai! Atrodo organizatoriai padarė viską, kad tik žmonės begtų, netgi padarė varžybos trap mokyklų – jūs tik bėkit… bet ne, pasirodo niekam to nereikia..  Aišku sveikinu Adolfo Ramanausko Vanago mokyklą su pergale, bet nesu tikras ar apskritai buvo kita mokykla, kuri su ja konkuravo. Trumpa tariant – ne kažką, labai ne kažką.. Bet nepatinka man dejuoti, todėl pasidžiaugsiu bent jau tais bėgikais, kuri dalyvavo ir sirgaliais, kurie atvyko ir stovėjo prie trasos bei plojo visiems saviems ir svetimiems :):)

Ai, dar vienas dalykas – finišas :) Jau tradicija tampa, kad bet kokias varžybas pabaigiu šuoliu į orą. Šį kartą be šuoliuko taip pat nebuvo apsieita (video 2:17 ir 3:02 sec.). Ir visai neblogai gavosi.. :):) Tiesa nusileidimas galbūt ir primena boksininką krentantį į nokautą po Rokio Balbo smūgio, bet svarbiausia kad tai vis tiek visiems suteikia dalelę džiaugsmo – tiek žiūrovams, tiek ir man pačiam :) Plius po šuolio renginio vedėjas sakė, kad man suteikiamas linksmiausio dalyvio prizas :):) Irgi smagu, nors tokio prizo ir nėra :):)