Viskas iš naujo

Print

Taigi taigi, atbėgo, prabėgo ir panašu, kad jau nebesugrįš baltasis metų sezonas. Aišku sunku jį vadinti baltuoju, juk net kelininkai negalėjo skųstis, kad žiema šiemet vėl užklupo netikėtai.. normaliai snigo gal tik kokias 2 ar 3 dienas ir nors labai gaila, kad nepavyko paslidinėti, kiti būtini žiemos atributai niekur nepabėgo – buvo šalta ir tamsu.

Prisipažinsiu, žiemą pratinginiavau ir bėgimas buvo tapęs tik labai retu savaitgalių apsireiškimu. Galbūt atšalus orams per daug atsipalaidavau ir minusinė temperatūra ėmė viršų prieš meilę bėgimui, o galbūt buvo nesmagu bėgioti tamsoje, o gal apskritai nėra jokios meilės bėgimui.. Žodžiu galima ieškoti daug pasiaiškinimų, bet ar verta? Ir taip akivaizdu, kad tingėjau :):) Užtai žinot koks yra tinginio fenomenas? Kuo labiau tingi išbėgt, tuo daugiau apie tai galvoji ir tuo labiau fantazuoji koks galėtum būti, jeigu bėgtum.. Pradedi įsivaizduot, kad nubėgti maratoną yra juokų darbas, o 10km ar pusmaratonis jau apskritai ne distancija. Dar niekada neįveikęs paprasto triatlono svajoji kaip bėgsi Iron-Man finišo tiesiojoje.. Žodžiu fantazuoji, fantazuoji bet užpakalis nuo sofkės kaip nekyla, taip nekyla.

Praėjusią savaitę nusprendžiau, kad jau gana ir pamažu pradėjau tikrint Vingio parko takelius… O kad žinotumėt kaip sunku! :):) Negana to, kad per keletą mėnesių organizmas ir kojos atprato nuo krūvių, palyginus su Vilniaus maratonu, dabar dar ir sveriu 5 kg daugiau.. Tai kol kas tikrai dar lakstau kaip kepalas, nėra nei greičio nei ištvermės, o bėgdamas dūsauju ir alsuoju kaip  nuvarytas jautis :) įgauti prarastą formą užims nemažai laiko, bet dar tik sezono pradžia, tai tikrai manu, kad niekas neprarasta ir pavyks įgyvendinti seniau išsikeltus tikslus.

Pirmasis šio sezono startas laukia Trakuose. Didelių tikslų nekeliu, svarbiausia subėgti taip, kaip tą dieną galiu geriausiai. Laiko liko dar pakankamai – 3 mėnesiai, taigi įdėjus pakankamai pastangų drąsiai galima pasiekti visai neblogų rezultatų – svarbiausia sąžiningai treniruotis ir neapgaudinėti savęs. O treniruotis nusprendžiau tokiu principu – pirmas dvi savaites vis dar bėgiosiu tuo pačiu geruoju “bėgu kiek noriu ir kaip noriu“ režimu ir stengsiuosi po truputį pasakyt organizmui, kad jau laikas keltis iš žiemos miego.. Tikiuosi, šių dviejų savaičių užteks bent vienai akiai pramerki, nes po to iki Trakų pusmaratonio bus likę lygiai 10 savaičių per kurias šiek tiek modifikavęs bandysiu įgyvendinti runnersworld.co.uk 10 savaičių pasiruošimo pusmaratoniui programą. Jei pavyks, manau rezultatas neturėtų nuvilti :)

Kalbant apie tolimesnius planus, praėjus dviem savaitėm po Trakų pusmaratonio bus We Run Vilnius, kur taip pat bėgsiu 21,1 km. Iš tikrųjų turiu dilemą kurį iš šių dviejų bėgimų (Trakų ir Vilniaus) pasirinkti kaip svarbesnį ir bandyt siekti rezultato. Abiejų nenoriu bėgti maksimaliai. Šiaip tai galbūt tas 2 savaičių tarpas ir pakankamas atsigauti ir atsistatyti jėgas, bet kol kas dar taip gerai nepažįstu savo organizmo, kad norėčiau eksperimentuoti. Apskritai norėjau We Run Vilnius bėgti 10 km, bet už tiek neduoda medalio, tai pasidaviau reklamai ir užsiregistravau ilgesnei distancijai :) (Pripažinkit, pernai medaliai žiauriai kieti buvo :)) Metų akcentas, kaip ir pernai nusimato Vilniaus maratonas. Po įveiktų (tikėkimės :)) dviejų pusmaratonių, jam pasiruošti turėsiu dar 3,5 mėnesio – 15 savaičių. Sportavimo programos Vilniaus maratonui kol kas nepasirinkau, bet akivaizdu, kad iki pasiruošimo pradžios šiokia tokia bazė jau bus sukaupta ir bėgioti turėtų būti žymiai lengviau nei dabar :)

Taip kad aukštyn nosį ir lekiam į trasą ;)