Pirmasis pasmiatymas su maratonu (2 dalis)

Nusprendžiau antrąją įrašo apie maratoną dalį rašyti griežčiau, kad padaryčiau rimtas išvadas ir ateityjebent jau kažkiek paklausyčiau kitų patarimų, o ne mokyčiausi vient tik iš savo klaidų :)

Druskininkuose trasą įveikiau per 3:20:03. Rezultatas mane iš esmės tenkina ir kaip pirmajam maratonui, manau visai neblogai. Minimalus planas buvo išbėgti iš 3:30:00, maksimalaus neužsibrėžiau, bet mintyse sukosi 3:10:00 :):) Pats savo pasiruošimo lygį žinau daug geriau nei bet kas kitas, todėl realiai manau, kad parodytas laikas iš esmės netgi viršija visus lūkesčius. Stengiuosi treniruotis sistemingai, bet realybėje tai pasiseka įgyvendinti tik trumpomis atkarpomis po savaitę ar dvi.. labai jau dažnai nepavyksta laikytis grafiko.. o kai dabar peržiūrėjau savo endomondo statistiką, tai  pats šiek tiek pakraupau ir stebiuosi kaip apskritai sugebėjau įveikti visą maratoną.  Endomondo sako, kad ruošdamasis maratonui per vasarį nubėgau 141, kovą – 85, balandį – 93, birželį – 182 km.. Turiu įtarimą, kad kol kas apskritai negalėjau bėgti tokios distancijos ir nors dabar jaučiuosi gerai, patirto varžybų krūvio padariniai gali atsiliepti vėliau.. taigi iš čia išplaukia pirma pamoka, kad norint bėgti maratoną, reikia atitinkamai treniruotis. Jei Vilniaus maratone noriu bent jau pakartoti dabartinį rezultatą, privalau laikytis treniruočių plano ir tinkamai paruošt organizmą.. Laiko yra pakankamai, bet ne per daug, todėl jį reikia išnaudoti tinkamai, o ne paleisti vėjais.. :):)

Antra pamoka susijusi su jėgų pervertinimu – negalima bėgti greičiau, nei esi suplanavęs. Tempą galima padidinti tik tada, kai esi visiškai tikras, kad nepritrūksi jėgų. Pirmą kartą bėgdamas maratoną negalėjau žinoti kas manęs laukia, todėl pirmoje distancijos pusėje bėgau ryškiai per dideliu greičiu. Vėliau gavosi taip, kaip prieš startą ir sakė Marius iš Horizonto link blogo – kiekvienos 2 minutės virš plano, galiausiai virsta + 10 min galutiniam rezultate.. tikrai aukso verta taisyklė :) Žinoma greita pradžia irgi turi savo pliusų :) kai nubėgus du ratus, komentatoriai per mikrofoną paskelbė, kad esu antroje vietoje (nors realiai buvau trečias :)), buvo tikrai labai malonu. Supratau, kad labai pajėgių maratoninkų šiandien Druskinikuose nėra, o pats jėgų tuo metu turėjau gan nemažai, todėl norom nenorom pradėjo suktis nelemtos mintys apie prizinę vietą, pirmąjį podiumą.. Šalia trasos esantys giminaičiai komentavo, kad atrodau geriau nei priekyje esantys varžovai, o tarpas iki jų labai nedidelis. Tai suteikė dar daugiau pasitikėjimo savo jėgomis, tačiau tuo pačiu leido dar kartą pervertinti savo jėgas. Dabar (po varžybų) jau visiškai aišku, kad buvau labai naivus ir nežinodamas kas manęs laukia toliau, pats sau prisikaišiojau pagalių į ratus. Maratonas yra ne 10, 20 ar 30 km, maratonas yra 42,2 km. Šitą būtinai reikia įsikalti į galvą ir niekada nepamiršti! Juk visiškai nesvarbu kurioje vietoje esi po dviejų ratų, galutinis laikas vis tiek fiksuojamas tik kirtus finišo liniją.

Tempo klaidas lengviausia analizuoti su endomondo pagalba. Žemiau pateikiu grafikėlį, kuris puikiai atskleidžia kaip man sekėsi bėgti.

maratono_grafikas

 

Pirmieji 23 km ėjosi labai gerai, lėkiau kaip eržilas (deja kvailas eržilas :)). Vėliau prasidėjo problemos dėl batų.. Ir nors pradžioj pėdų skausmas rezultatui jokios įtakos nedarė, iš grafiko akivaizdu, kad ties 24 km pradėjau lūžti. Būtent tada ir įvyko pirmasis trumpas pasivaikščiojimas. Toliau seka skausmingoji atkarpa, kurią pavadinčiau – „5 km trypčiojimo ties pragaro vartais“. Tada pėdų skausmas pamažu man tapo nepakeliamas, kol galiausiai 28 km pasikeičiu batus ir deginimas baigėsi. Situacija pasikeitė kardinaliai ir beveik grįžau į tą patį tempą, koks ir buvo iki sustojimo. Dėl tempo sulėtėjimo tolimesnėje varžybų eigoje jau batų kaltinti negaliu. Tolygiai mažėjantis tempas akivaizdžiai parodo, kad lėtėjau ne dėl batų, o dėl jėgų trūkumo ir prasto pasiruošimo. Šiaip ne taip visgi atradau kažkiek jėgų ir po 36 km sugebėjau vos pagreitėti.. bet ir tai neilgam – 40 km vėl smigau.. Tikriausiai grafiko stulpelis taip ir būtų kilęs aukštyn, o maratoną būčiau pabaigęs 6 min/km greičiu, jeigu ne du mane prisiviję bėgikai. Miške matomumo laukas mažas, todėl iš tolo pastebėti, kad mane jau kažkas atsiveja nebuvo galimybės. Persekiotojus pamačiau tik tada, kai jiems iki manęs buvo likę kokia 30 m. Laiko apmąstymams nebuvo ir instinktyviai pradėjau bėgti greičiau, kad tik manęs neaplenktų. Tikrai nenorėjau, kad mane kas nors aplenktų iki finišo likus niekingiem 1,5 km.. bėgant dideliu tempu jėgos seko daug greičiau nei norėčiau.. atrodė, kad bėgu itin greitai, bet atitrūkti kaip nepavyko, taip nepavyko.. Tikrai atrodė, kad lekiu kaip vėjas nesuvokiamu ultra greičiu.. visgi kaip matom iš grafiko – tas ultra greitis buvo 4:21 min/km – toks kokiu bėgau pirmąją distancijos pusę :):).. Žiūrint iš kitos pusės, šis tempas buvo 1,5 min greitesnis nei prieš tai įveikto kilometro, o tai iš esmės yra milžiniškas šuolis :) Svarbu, kad bent jau pavyko išlaikyti pastovų atstumą ir tarpas tarp persekiotojų nesumažėjo. Iš tikrųjų atstumas mažėt neturėjo teisės, nes jei tik būčiau parodęs silpnumą ir bent kiek pristabdęs, maratoną būčiau pabaigęs dviem pozicijom žemiau. Laimei atlaikiau ir galėjau džiaugtis 7 vieta. 7 juk geriau nei 9 :)

Išsaugojau jėgų ir finišo šuoliukui :) Toks labai jau varganas tas šuoliukas, bet buvo :):)

Kaip matot pirmasis maratonas tikrai buvo dosnus ir pamokų nepagailėjo.. Dabar tiesiog reikia jas išmokti ir nekartoti tų pačių klaidų, nes artimiausias kontrolinis jau po trijų mėnesių vyks Vilniuje, o iki to laiko reikia:

  • treniruotis, treniruotis ir dar kartą treniruotis;
  • įsigyti ir prabėgioti naujus  bėgimo batelius;
  • padidinti kilometražą ir laikytis treniruočių plano;
  • pasiruošt psichologiškai (nežinau ką tai reiškia :)), bet varžybų metu reikia nepasiduoti emocijoms ir laikytis išankstinio plano;
  • kurti realistiškus (ar bent jau ne utopinius) planus;
  • numesti papildomą lašinį, kurio šiuo metu yra šiek tiek daugiau nei reikėtų;
  • išanalizuot maitinimosi maratono metu principus ir juos išbandyti per treniruotes;

Va taip va. Maratonas aiškiai parodė, kad niekas iš niekur neatsiranda ir jei nori gero rezultato, reikia įdėti labai daug juodo darbo…