Treniruotė Osle

Panorama-Oslo_VisitOSLOF-W_

Praėjusią savaitę teko pabuvoti Osle. Šiaip labai smagu pakeisti aplniką ir trumpai paatostogauti. Deja artėja Druskininkų maratonas, o būtent Oslo savaitgalį pagal programą buvo numatyta paskutinė ilga treniruotė. Negalėjau jos perkelti į kitą savaitgalį, nes bus Nike bėgimas, o šiokiadieniais neturiu pakankamai laiko ilgiems bėgimams… Taip pat gaila, kad į mano išvykas Druskininkų maratono organizatoriai nekreipia jokio dėmesio ir nepakeičia renginio datos.. Taigi niekur negalėjau išsisukti ir teko bėgti Osle…

Kad ir ką rašiau prieš tai, šios treniruotės labai laukiau. Ir tai buvo pati geriasuia ilga treniruotė! Kodėl? Visai malonu kai mane pagiria arba sako “30km?!! Aš net 3 nenubėgčiau..“ O būnant Osle apsuptam artimųjų buvau tikras, kad dabar tai jau tikrai visi tą pamatys, pastebės ir pagirs :) Juokauju, ši priežastis tikrai nėra pagrindinė ir čia paminėta juoko forma.. visgi reikia  kartais paglostyti savimeilę :) Todėl apsigalvojau ir visas  kitas priežastis – graži gamta, vaizdai, architektūra, emocijos, savijauta, noras tobulėti ir pan.  nurašau į antrą planą, ignoruoju ir apsimetu, kad jų nėra ir nebuvo :)

21292_10151470628364751_2106976765_n

Gal jau supratot, gal ne – bėgau 30 km. Tokiai treniruotei reikalingas ir maitinimas, todėl čia nepakeičiamas pagalbininkas, komanjonas ir treneris buvo mano tėtė. Abu atsikėlėm anksti ryte, jis sėdo ant dviračio, aš įšokau į kedus ir kartu pradėjom ekskursiją po Oslą. Prieš pora metų pats Osle praleidau bevik pusmetį ir miestą gan neblogai pažįstu, tai susidariau tokią trasą, kad tikrai būtų įdomu ir nenuobodu bėgti. 30 km tikrai nėra mažas atsumas, todėl teko pamatyti visko – tiek gamtos, tiek istorinių miesto vietų, tiek ir naujosios skandinavų architektūros šedevrų (jei turėčiau mėgstamiausių pastatų TOP10, tai naujoji Oslo Opera tikrai būtų kažkur sąrašo viršuje). Labiausiai šios treniruotės metu įstrigęs dalykas – bundantis miestas. Miestas ryte apskritai yra kažkoks fenomenalus reiškinys. Panašiai kaip kiekvienais metais po žiemos ateina pavasris, mieste po kiekvienos nakties būna rytas – pradeda kilti saulė, busti pavieniai žmonės…  gatvės dar tusčios, o oras vėsus ir gaivus, nezuja tūkstančiai automobilių, nėra įprastinio miesto  šurmulio ir triukšmo…  žodžiu miestas lyg ir tas pats, bet realiai visiškai kitoks.. Toks rytinio Oslo veidas mane labai sužavėjo ir nustebino, nes anksčiau čia praleidęs pusmetį nieko panašaus nebuvau patyręs.. Būtinai reikės tai pakartoti Vilniuje ir iš naujo jam pasakyti – LABAS (RYTAS) VILNIAU!!

Kitas labai mielas dalykas išlikęs iš treniruotės – mano kompanjonas tėtė :):) Toks prasibėgimas kartu veikia panašiai kaip vaikystės išvykos prie ežero su palapinėm. Labai suartina šeimyninius ryšius ir sukuria dar vieną nuostabų prisiminimą apie puikiai kartu praleistą laiką.

Ši treniruotė man buvo ne tik pasiruošimo varžyboms etapas, tačiau ir stiprus emocinis užtaisas, kurį linkiu patirti ir jums mieli kolegos :):)