Bėgimo pradinuko nuotaikos prieš startą

Trakų pusmaratonis jau už poros dienų, tai savaime suprantama, kad jau gyvenu artėjančio bėgimo nuotaikomis. Visos mintys pagrinde sukasi tik apie bėgimą, varžybas, rezultatą, palaikymą ir pan… Apskritai bėgimas yra toks blogis, kuriuo užsikrėtęs, negali pasveikti. Jis taip nepastebimai, tačiau labai giliai įsiskverbia į tavo gyvenimą ir keičia viską iš vidaus – formuoja naujus įpročius, požiūrį, laisvalaikį, pramogas, mitybą… o kai tai supranti jau būna per vėlu.. tada jau gyvenimas būna pasikeitęs.. bet kadangi retai būna, kad tokį gerą komplektą gautum nemokamai, taip ir bėgime viskas turi savo kainą. Čia kaina labai aiški ir paprasta – laikas.. taigi iki šiol dar nesu tikras, ar verta tiek laiko skirti bėgimui, kol  dar neturiu tvirto pagrindo po kojomis?.. Bet grįžkime prie temos ir pakalbėkim apie emocijų įtaką prieš startą..

Scena ir pasirodymai publikai mano gyvenime yra ne naujiena.. kadangi su scenos baime problemų neturiu, tai galvojau, kad emocijų kontroliavimas nuims įtampą prieš startą ir turės įtakos bėgimo trasoje. Bet kur tau?.. pasirodo čia du visiškai skirtingi dalykai. Įtampa prieš startą jaučiama labai stipriai ir kol kas dar yra nekontroliuojama. Galbūt dėl to, kad būdamas ne profesionalus bėgikas trasoje kovoju tik su savimi.. Niekam neprivalau nieko įrodyti ar įtikti – tik sau. Dėl to pirmi startai ir yra kupini įtampos – priešininkas (pats sau) dar nėra iki galo ištirtas ir nežinu kaip jis į viską reaguos ir kokias veiksmais atsakys..

Kas šiuo metu sunkiausia – nesitreniruoti. Prieš pradėdamas bėgioti galvojau, kad norint pasiekti rezultato reikia išvien daug bėgti, o apie poilsį ir atsigavimą negalvodavau… Šis požiūris kol kas pasikeitė tik dalinai, todėl ilsėtis prieš man asmeniškai svarbias varžybas yra labai sunku. Galbūt dėl to ir šiek tiek persistengiau treniruotėje prieš pora dienų, kai bėgau gan dideliu tempu su barefoot bateliais.. Ir kadangi juos užsidedu gan retai, dabar blauzdos „dega“ jau antra diena.. Tikiuosi iki varžybų praeis ir dėl to problemų neturėsiu. Tiesiog galiausiai supratau ką turima omeny sakant, kad susilaikymas – didžiausia dorybė :):)