Apetitas auga bevalgant

942138_42006736_1

Et, kokie mes žmonės naivūs :) Čia tikriausiai kalbu apie save ir savo tikslus.

Metų bėgimo tikslus ir varžybų grafiką susidėliojau jau metų pradžioje ir jis atrodo štai taip:

  • Trakų pusmaratonis (21,1 km) – 1:33
  • Nike aš bėgu (10 km) – 0:40
  • Druskininkų maratonas (21,1 km) – 1:30
  • Vilniaus maratonas (42,2 km) – 3:14

Tiesą sakant šiuos tikslus visą laiką turėjau tik mintyse, o užrašytus pamačiau tik dabar, po 5 mėnesių pertraukos. Tai šiek tiek keičia planuojamą įrašą, nes galvojau, kad tikslai buvo kuklesni, bet pasirodo, kad jau nuo metų pradžios norėjau pasiekti maksimalų planą A, neatsižvelgdamas į kelią, kurį reikės nueiti norint tokių rezultatų pasiekti.. O žiūrint į mano pasiruošimą ir bėgimo patirtį (kai dariau tikslus, bėgimo patirtis buvo maždaug 10 mėn) kelias nėra toks jau trumpas.

Kol kas dar neįvyko nė vienas iš planuotų bėgimų, tačiau jau dabar planai koreguojami. Situacija paprasta – kai nusistačiau planus, tai susidėliojau ir programą, kurios laikantis tikriausiai viską pasiekčiau be problemų ir galėčiau vaikščiot pakėlęs galvą (ta prasme, ne pasipūtęs, bet džiaugdamasis savo rezultatais:))… Tik, kad tos programos iki šio laiko įgyvendinimas apsiribojo maždaug 20 – 30%. Tai kaip pasiekti tuos tikslus?? Prieš dvi savaites labai labai bijojau ir su nerimu laukiau Trakų pusmaratonio, nes mačiau, kad galiu nudegti.. tai ruošiau save psichologiškai ir įsikaliau į galvą, kad jei prabėgsiu per 1val 40min, rezultatas šiai dienai bus patenkinamas..

Bet čia atsirando paradoksas. Paskutinių poros savaičių treniruotės praėjo taip sėkmingai, kad tikslai vėl ryškiai pakito ir paaugo, o psichologinė savijauta šoktelėjo stačiai į viršų. Šiam momentui mano svajonių rezultatas Trakuose yra jau dabar išbėgti iš 1val 30min. (mintyse krebžda mintys ir apie 1val 28min), o Nike bėgime 10km pabaigt per 39 min (utopinė svajonė 38min)…

Tiesa, Druskininkuose bėgsiu ne pusę o visą Maratoną.. Bet kadangi maratono dar nesu bėgęs, čia bus tik bandomoji versija ir rezultato nesieksiu (kol kas taip mąstau).. o susipažinęs su maratono malonumais, rugsėjo mėnesį jau bandysiu šturmuoti Vilniaus maratoną, kurio tikslas 3:14 dar nėra pakitęs (neapgaudinėjant nei jūsų, nei savęs paskysiu, kad planuoju išbėgti greičiau, tik neatskleisiu laiko :)), bet neperšokus griovio neverta sakyti OP – pradžiai reikia paragauti Druskininkų :)

Tikėkimės nebus taip, kad žmogus planuoja, o Dievas juokiasi… Nors iš tikrųjų ir pats suprantu, kad galbūt kažkiek ir pervertinu savo galimybes… Bet taip pat manau, kad jei nekelsiu sau aukščiausių įmanomų tikslų, taip ir liksiu stovėti vietoj, nejudėdamas į priekį :)